Mianmare religinių persekiojimų niekada netrūko. Vakariečių nuostabai ši budistų šalis brutaliai išnaudoja religines mažumas jau keletą dešimtmečių.
Nuo Mianmaro vyriausybės šalies krikščionys kenčia jau labai ilgą laiką. 1999 metais JAV Tarptautinės religinės laisvės komisija (USCIRF) paskelbė Mianmarą „susirūpinimo verta šalimi“ dėl nuolatinio smurto, prievartos ir diskriminacijos prieš religines mažumas. Krikščionių persekiojimui režimas naudojo baudas, laisvės atėmimo baudas, priverstinius atsivertimus, badą, prievartavimus bei smurtą prie vaikus.
Mianmare kenčia ne tik krikščionys. Šioje šalyje saugūs negali jaustis ir musulmonai.
Šiomis dienomis smurtas vis dažniau naudojamas prieš rohinjų musulmonus, kurie dėl to yra priversti sprukti į kaimyninį Bangladešą. Rugsėjo 9 dieną JT pranešė, kad per paskutines dvi savaites į Bangladešą ieškoti prieglobsčio išvyko 270 tūkstančių rohinjų.
„Associated Press“ aiškina, jog Burma – Mianmaras „atsisako pripažinti rohinjus kaip vieną iš 135 teisėtų etninių mažumų, vietoje to jie yra vadinami bengalais. Tuo bandoma pasakyti, kad jų gimtinė yra Bangladešas, o Mianmare jie apsigyveno neteisėtai.“
Rugsėjo 8 dieną „Arab News“ pranešė, jog „Mianmare jau buvo nužudyta daugiau nei 1000 žmonių, kurių dauguma buvo rohinjai.“
Šalies laisvės simbolis, Mianmaro Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi, praleido keletą metų sulaikyta savo namuose. Šiandien ji yra Mianmaro „valstybės kanclerė“ – de facto lyderė.
Kaip praneša „Arab News“, Aung San Suu Kyi lig šiol nesugebėjo pasisakyti prieš smurtą ir tokiu būdu susigadino savo reputaciją. Ją pasmerkė tiek žmogaus teisių grupės, tiek aktyvistai, tiek kiti Nobelio laureatai, kurie anksčiau negailėjo jai pagyrų.
Rohinjų sunkumus dar labiau apsunkino karinis sukilimas jų bendruomenėje. Pirmasis sukilėlių grupuotės ARSA išpuolis įvyko 2016 metų spalio mėnesį. Tuo metu daugiau nei šimtas įvairiais ginklais apsiginklavusių rohinjų užpuolė policiją ir nužudė devynis pareigūnus. Vyriausybė atsakė griežtai – buvo sudeginta keletas rohinjų kaimų, o tūkstančiai žmonių buvo nužudyti, išprievartauti arba priversti slėptis.
Antrą išpuolį grupuotė surengė 2017 metų rugpjūtį. Šį kartą sukilėliai nusitaikė į daug didesnę vietovę, kurioje buvo ir budistų kaimelis. Išpuolio metu žuvo civiliai bei policijos pareigūnai. Mianmaro atsakas buvo brutalus.
ARSA teigia, jog neturi jokių ryšių su teroristinėmis organizacijomis. Grupuotės veiksmus gina kitos musulmonų šalys. Deja, dėl sukilėlių pastangų beveik 300 tūkstančių rohinjų buvo priversti palikti savo namus ir bėgti į Bangladešą. Čia pabėgėliams trūksta tiek maisto, tiek pastogės.
Pastarosiomis dienomis ARSA sukilėliai paskelbė „paliaubas“. Tačiau žala, kurią pridarą jų neapgalvoti veiksmai, niekur nedingo. Bangladešą pasiekti šiuo metu bando tūkstančiai rohinjų. Tačiau kaip ir persekiojamų krikščionių kaimyninėje šalyje jų laukia tik badas, pažeminimas ir kančia.
