„Kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš pirmo žvilgsnio visiškai logiškas – prašoma išaiškinimo, ar KT formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę. Dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš Lietuvos išvykusių iki 1991 m., tokia išimtis buvo suteikta. Tačiau mūsų kartos žmonėms, kurie patyrė šios šalies reformas ir kurie vis dar nenutraukė savo ryšio su gimtine Lietuva, ši teisė atimama. Todėl KT dar kartą bandysime paklausti, ar nėra diskriminuojama apie 800 tūkst. iš Lietuvos išvykusių piliečių teisė, kai jų tėvams, seneliams ir litvakams teisė turėti dvigubą pilietybę buvo suteikta. Jei teismas neatsižvelgs į pasikeitusią situaciją, į mūsų narystės ES ir NATO faktą, Seimas vėl turės grįžti prie Pilietybės įstatymo ir svarstyti jo pakeitimus. Jei ir šis išbandymas nepadės, liks trečiasis – rengti referendumą“, – sakė Ž. Pavilionis.
Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis taip pat apgailestavo, kad Seimas tokiu sprendimu politinę atsakomybę permetė kitiems.
„Tai, ką matome Seime bent jau Pasaulio lietuvių bendruomenės atžvilgiu, yra tarsi politinės atsakomybės perdavimas kažkam kitam. KT nekonsultuoja, o prižiūri, ar galiojantys įstatymai atitinka Konstituciją. Kai kreipiamasi į KT nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms, atsakymas greičiausiai bus toks pats, koks ir buvo. Seimo nariai savo rankose turi didžiulio skaičiaus Lietuvos piliečių likimą. Visos pasaulio lietuvių bendruomenės vardu siūlyčiau atsakingai žiūrėti į šią problemą“, – sakė A. Teišerskis ir pridūrė, kad toks Seimo kreipimasis nebuvo būtinas.
Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pasveikino Seimo narių sutarimą pasirašant įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo, tačiau taip pat teigia reginti besikartojantį scenarijų.
„Dabar matome besikartojančią istoriją kaip filme „Švilpiko diena“, kai prabundi ir supranti, kad vyksta tas pats scenarijus – įstatymo projektas pateikiamas, kreipiamasi į KT, prezidentė vetuoja, tuo ir baigiasi. Tai matome vis besikartojant“, - sakė ji.
D. Asanavičiūtė pažymėjo, kad „Brexit“ jau atkreipė dėmesį į Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių teisių apsaugą: „Lietuvos piliečiai gali būti priversti atsisakyti LR pilietybės dėl ekonominės padėties, šeimų būklės. Rinktis kitos šalies pilietybę juos verčia gyvenimas, o Lietuva jiems nepadeda. Turime suprasti, kad Lietuva yra globali valstybė.“
„Negalima kaltinti žmonių, kad jie yra nepakankamai patriotiški. Jie patriotiški, tiesiog situacija yra taip susiklosčiusi, – tvirtino JK lietuvių bendruomenės pirmininkė. – Mano manymu, Lietuvos Respublikos Seimas turi prisiimti atsakomybę tuos piliečius išsaugoti.“
Pasak Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkės, Lietuvai yra per didelė prabanga užkirsti kelią grįžti iš šalies išvykusiems piliečiams ar atimti teisę jiems kaip nors kitaip prisidėti prie Lietuvos vystymosi. Ji pažymėjo, kad šalyje nebeliko šeimos, kuri neturėtų emigrantų, todėl nebegalime kalbėti apie teritorinę Lietuvą, reikia šnekėti apie globalią.
„Žinant aktyvumą per balsavimą, labiausiai neramu, kad reikiamas kiekis žmonių neateis atiduoti savo balso „taip“ arba „ne“, – apie galimybę surengti referendumą sakė D. Asanavičiūtė. – Kitas dalykas: jei atsitiktų taip, kad rezultatas būtų neigiamas, šį klausimą turėtume pamiršti ilgiems metams.“
Ji priminė, kaip atsitiko per „Brexit“ referendumą JK, kai klausimui nebuvo pasiruošta, buvo skelbiama daug neteisingos, melagingos informacijos, tad rezultatas nustebino ir pačius referendumo iniciatorius.
Apibendrindamas spaudos konferenciją, Ž. Pavilionis pabrėžė: „Mes priartėjome prie tam tikro skardžio, nuo kurio nukritus bus labai sunku atsikelti. Jei dar šioje šalyje yra atsakomybės, visų susijusių institucijų prašau tuos atsakingus sprendimus priimti.“
Seimo TS–LKD frakcijos informacija
