Penktadienį Vyriausybė pristatė deficitinį 2023 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kažkas pasakys, kad čia ne bėda, kad galima didinti deficitą iki 6, 7 proc., tačiau taip nėra. Ne tik dėl moralinių dalykų, nes skola yra kažkieno sumokėti mokesčiai. Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas, mes daliname svetimus pinigus. (...) Ar gali valstybė skolintis beatodairiškai? Mūsų nuomone tuo piktnaudžiauti negalima“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė, pristatydama kitų metų valstybės biudžetą.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos 2023 m. sieks 15,62 mlrd eurų, o išlaidos 18,60 mlrd. eurų.
Šimonytė pažymėjo, kad skolos aptarnavimo kaštai auga, todėl skolintis reikia itin atsakingai. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Estija 10 metų 1 mlrd. eurų pasiskolino už 4 proc. nors dar COVID-19 pandemijos metu valstybės galėjo skolintis beveik už nulines palūkanas.
Pristatydama šalies biudžetą Šimonytė pažymėjo, kad jis sudarytas remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbta ekonomine prognoze.
„Tačiau neapibrėžtumas yra labai didelis, todėl gali būti, nesakau, kad taip bus, kad ekonomikos scenarijus atrodys prasčiau, nei atrodo dabar. Tada reikės daryti tą patį, ką darėme praėjusiais ir ankstesniais metais – koreguoti biudžetą“, – kalbėjo Šimonytė.
Lietuvoje planuojamas biudžeto deficitas bus panašus į kitų ES šalių skelbiamus. Pavyzdžiui, Ispanija kitąmet planuoja 3,9 proc. deficitą, Čekija 4 proc., Estija 3,9 proc., Italija 4,5 proc.
Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė 2023 metų valstybės biudžeto projektui, kitą savaitę jis bus teikiamas Seimui. Parlamentas biudžeto projektą svarstys du kartus, o galutinį sprendimą dėl kitų metų biudžeto privalės priimti iki gruodžio 17 d.
Augs pensijos, minimalus atlyginimas
Numatoma, kad 2023 metais minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama iki 840 eurų popieriuje (110 eurų daugiau nei dabar popieriuje arba 83,55 eurais daugiau nei dabar į rankas), o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) sieks 625 eurus (85 eurais daugiau nei dabar).
Skaičiuojama, kad MMA didinimas palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų. MMA didinimas valstybei papildomai kainuos 37,6 mln. Eurų Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais turėtų didėti 65 eurais, iki 575 eurų, o be būtinojo stažo pensija didės 60 eurų iki 542 eurų. Vienišo asmens išmoka padidės nuo 32 iki 35 eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pensijoms didinti kitąmet iš viso numatyti beveik 600 mln. eurų.
Elektros ir dujų kainų kompensavimui – beveik 1 mlrd. eurų
Biudžete numatyta, kad elektros kaina kitų metų pirmajam pusmečiui visuomeniniame tiekime galėtų didėti iki 28 centų už kWh nuo dabartinių 24 centų už kWh.
„VERT kitiems metams skaičiuojama kaina yra didesnė nei 60 centų už kWh. Tai reiškia, kad elektros kaina bus daugiau nei 60 centų, bet vartotojai mokės ne daugiau nei 28 centus, todėl skirtumą teks padengti viešaisiais pinigais“, – sako Šimonytė.
Tuo metu dujų kaina nuo sausio 1 d. ateinantiems 6 mėnesiams turėtų didėti apie 40 proc. Elektros ir dujų kainų kompensavimui kitąmet numatyta skirti apie 812 mln. eurų.
„Ieškojome pačio švelniausio kainų didėjimo, kokį tik pavyko rasti“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
„Sodros“ ir PSDF biudžetai pertekliniai
„Sodros“ biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos ir išlaidos pirmą kartą perkops 6 mlrd. eurų ir sieks atitinkamai – 6,652 mlrd. eurų ir 6,416 mlrd. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,721 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams.
Primename, kad bendrą valdžios sektoriaus biudžetą (viešuosius finansus) sudaro 4 biudžetai. Tai Valstybės biudžetas, Valstybino socialinio draudimo fondas („Sodros“ biudžetas), Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) ir savivaldybių biudžetai (iš tiesų tai 60 atskirų, savarankiškų, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos).
Kaip ir kiekvienais metais, didžiausią išlaidų dalį biudžete sudarys socialinė apsauga – 9,07 mlrd. eurų ir sveikatos apsauga – 3,44 mlrd. eurų. Vyriausybė iš viso yra numačiusi 2,5 mlrd. eurų pagalbos verslui paketą.
