Šimtai veteranų ir tarnaujančių karių ketvirtadienį rinkosi Portsmute (Anglija) pažymėti 70-ąsias taip vadinamos D-dienos metines – didžiausio sėkmingo karinio jūrų laivyno puolimo per visą istoriją.
Karališkoji Anglijos princesė Ana taip pat dalyvavo renginyje mieste, kur lygiai prieš 70 metų sąjungininkų kariai ruošėsi invazijai į nacių okupuotą Prancūziją.
Kiti panašūs renginiai vyko kituose Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos miestuose, o vėliau Jos Didenybės laivas „Bulwark“ nugabens veteranus iš Portsmuto į Normandiją.
Pasaulio lyderiai penktadienį rinksis Kardo pajėgų išsilaipinimo vietoje Prancūzijoje, kur taip pat laukiama 650 karo veteranų iš Jungtinės Karalystės. Nors aplinkiniai miestai ir pavadinti prancūziškais vardais, krantai, kuriuose išsilaipino sąjungininkai, iki šiol žinomi Jutos, Omahos, Juno, Aukso ir Kardo vardais.
Velso princas Čarlzas ketvirtadienį taip pat dalyvavo memorialinėse apeigose Prancūzijoje, kurios buvo skirtos paminėti strategiškai svarbaus Pegaso tilto užėmimą, kai jį perėmė iškart po 1944 m. birželio 6 d. vidurnakčio sklandytuvu nusileidę britų desantininkai, o pirmoje jų išlaisvintoje Ranvilio gyvenvietėje vyko ir masinis nusileidimas parašiutais. Velso princas ir Kornvalio kunigaikštienė padėjo vainiką sklandytuvo piloto garbei ir susitiko su karo veteranais. Jie abu taip pat dalyvaus pagrindiniame tarptautiniame metinių renginyje penktadienį.
Karalienė Elžbieta II su vyru Edinburgo kunigaikščiu Filipu D-dienos metines taip pat paminės oficialiu vizitu į Prancūziją, prasidėsiančiu vėliau Paryžiuje. Per pačias metines penktadienį karalienė vadovaus tarptautinėms atminimo apeigoms, kuriose dalyvaus įvairių šalių karališkųjų šeimų nariai, prezidentai ir ministrai pirmininkai.
Šimtai veteranų taip pat rinkosi į minėjimus, bet bėgant metams jų skaičius vis mažėja – patys jauniausi dabar jau seniai perkopę 80 m. Tai greičiausiai bus paskutinis reikšmingas jubiliejus daugelio jų gyvenimuose, o jų istorijos apie didvyriškumą ir pasiaukojimą, sėkmę ir nesėkmes greitai dings iš gyvųjų atminties.
88 m. amžiaus Sapperis Harry Billinge‘as susijaudinęs sakė: „Tai buvo tikros skerdynės. Tikiuosi, kad jie niekuomet neužmirš tų nelaimingų velnių, kurie ten žuvo.“
Karinio jūrų laivyno veteranas Charlie Stretchas sakė, kad D-diena buvo paskutinė jo, kaip paauglio, gyvenimo diena. „Man kitą dieną turėjo sueiti 20 metų, ir aš nemaniau, kad to sulauksiu, - prisiminė jis. – Kariniame laivyne negauni savo pirmo stiklo su romu, kol tau nesueina 20, todėl maniau, kad iškeliausiu taip ir neparagavęs romo.“
Kitas veteranas Lesas Reevesas sakė, kad atminimas skirtas „tiems vyrukams, kurie niekada taip ir neišvydo baltųjų Doverio uolų, kirtę Lamanšo sąsiaurį invazijos metu“.
Dougle‘as Mortonas, kuriam D-dienos metu buvo 23-eji, ir kuris išsilaipino su Kardo pajėgomis, sakė buvęs vienas iš grupės kareivių, laikytų „karo belaisvių stovykloje“ Hastingse prieš invaziją, kol sąjungininkų vadai bandė išlaikyti savo planus paslaptyje.
Jis prisimena kelionės metu žaidęs kortomis, o paklaustas, kaip jautėsi būdamas tokios milžiniškos operacijos dalimi, atsakė: „Turėjome padaryti savo darbą ir jį padarėme.“
Lamanšo sąsiaurį 1944 m. birželio 6 d. pirmojo puolimo metu kirto apie 160 000 sąjungininkų karių, nutiesusių kelią į nacistinės Vokietijos sutriuškinimą.
Sąjungininkų vadai ataką suplanavo Sautviko rūmuose, esančiuose į šiaurę nuo Portsmuto, kuris buvo pagrindinis išvykimo taškas kareiviams iš Kardo pajėgų.
Penktadienį Kardo pajėgų išsilaipinimo taške vyksiančioje tarptautinėje ceremonijoje dalyvaus 17 šalių vadovai.
Tuo tarpu Normandijos veteranų asociacijos teigimu, jų narių skaičius pastaruoju metu nukrito nuo maždaug 15 000 iki vos 600. Organizacija taip pat pranešė lapkričio mėnesį išsiskirstysianti.
D diena – tai 1944 m. birželio 6 d. prasidėjusio sąjungininkų (JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados) kariuomenių išsilaipinimo Normandijoje kodinis pavadinimas. Šiais karo veiksmais buvo atidarytas II frontas. Ne vieną valandą trukusios kruvinos kautynės nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių.
