JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį vakare atskrido į Taivaną, tapdama aukščiausio rango amerikiečių pareigūne, aplankiusia autonominę salą per pastaruosius 25 metus. Tiesioginėje televizijos transliacijoje buvo matyti kaip 82 metų Pelosi, atskridusi JAV kariuomenės lėktuvu į Songšano oro uostą Taibėjuje, buvo pasitikta mažos delegacijos, įskaitant Taivano užsienio reikalų ministrą Josephą Wu.
Pelosi išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad šios delegacijos vizitas į Taivaną yra ženklas, kad Amerika yra tvirtai įsipareigojusi remti gyvybingą Taivano demokratiją.
„Mūsų Kongreso delegacijos vizitas Taivane pagerbia nesvyruojantį Amerikos įsipareigojimą palaikyti tarpstančią Taivano demokratiją“, – sakoma Pelosi pranešime, paskelbtame tuojau po jos lėktuvo nusileidimo. Taip pat ji pabrėžė, kad šis vizitas niekaip neprieštarauja ilgalaikei JAV politikai.
Atsakant į šį vizitą, daugiau kaip 20 Kinijos karinių lėktuvų antradienį įskrido į Taivano oro gynybos zoną ADIZ, pranešė Taibėjaus pareigūnai. ADIZ nesutampa su Taivano teritorine oro erdve – ji apima daug didesnę teritoriją, persidengia su dalimi Kinijos oro gynybos atpažinimo zonos ir netgi dalį žemyninės Kinijos.
Anksčiau tą patį antradienį Kinija perspėjo Jungtines Valstijas, kad jos turės sumokėti kainą, jei Atstovų Rūmų pirmininkė apsilankys Taivane per savo kelionę po Aziją, nes įtampa tarp abiejų supervalstybių toliau auga.
„JAV pusė prisiims atsakomybę ir sumokės kainą už tai, kad pakenkė Kinijos suvereniems saugumo interesams“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying per įprastą spaudos konferenciją Pekine.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi antradienį savo ministerijos interneto svetainėje paskelbtuose komentaruose, kuriuose konkrečiai neminima Pelosi, pareiškė, kad „JAV sąžiningumo pažeidimas Taivano klausimu yra niekingas“.
Kinijos kariuomenė, atsakydama į Pelosi vizitą, pažadėjo imtis „tikslingų karinių veiksmų“.
„Kinijos liaudies išvadavimo armija perėjo prie aukšto lygio parengties ir surengs virtinę tikslingų karinių operacijų, kad į tai atsakytų, ryžtingai apgintų nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei ryžtingai sužlugdytų išorinį kišimąsi ir „Taivano nepriklausomybės“ separatistinius bandymus“, – sakoma kariuomenės atstovo Wu Qiano pareiškime.
Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby atmetė griežtą Pekino kritiką ir pažymėjo, kad N. Pelosi yra ne pirmoji Taivaną aplankiusi JAV įstatymų leidėja.
„Šiuo atveju nėra jokio suvereniteto pažeidimo, – televizijai CNN sakė Kirby. – Nėra jokios priežasties, kad tai peraugtų į konfliktą. Mūsų politika niekaip nesikeičia. Tai visiškai ją atitinka.“
Kirby dar kartą patvirtino, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nesikeičia. Tai reiškia paramą savarankiškos salos vyriausybei, tuo pačiu metu diplomatiškai pripažįstant Pekiną, o ne Taibėjų ir nepritariant oficialiam Taivano nepriklausomybės paskelbimui ar Kinijos sprendimui perimti salą jėga.
Kirby nesureikšmino pranešimo, kad prieš Pelosi atskrendant į Taibėjų virš Taivano sąsiaurio praskrido Kinijos naikintuvų.
„Jungtinių Valstijų grasinimai neįbaugins, – sakė jis. – Turime rimtų saugumo įsipareigojimų šiame regione... Šiuos įsipareigojimus vertiname rimtai.“
Nors manoma, kad prezidento Joe Bideno administracija nepritaria N. Pelosi apsilankymui Taivane, Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė, kad ji gal vykti, kur panorėjusi.
„Pirmininkė turi teisę apsilankyti Taivane, – žurnalistams sakė jis. – Nėra priežasties Pekinui galimą vizitą, atitinkantį seną JAV politiką, versti kažkokia krize.“
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekino režimo žvanginimas ginklais suintensyvėjo valdant prezidentui Xi Jinpingui. Praėjusią savaitę telefonu kalbėdamasis su Bidenu Xi Jinpingas įspėjo Jungtines Valstijas „nežaisti su ugnimi“ dėl Taivano.
Amerikiečių pareigūnai dažnai rengia diskretiškus vizitus į Taivaną, taip pademonstruodami paramą salai, bet Pelosi apsilankymas pritraukė daugiausiai dėmesio pastaraisiais metais.
„Karo ar rimto incidento tikimybė yra maža“, – tviteryje rašė JAV įsikūrusio Vokietijos Maršalo fondo analitinio centro Azijos programos direktorė Bonnie Glaser. – Tačiau tikimybė, kad (Kinija) imsis įvairių karinių, ekonominių ir diplomatinių veiksmų, kad pademonstruotų jėgą ir ryžtą, yra nemaža“.
