Praėjusią savaitę pasaulį apskriejo liūdna žinia: eidamas 83-uosius metus mirė Leonardas Cohenas. Poetas, bardas, kompozitorius, labai kuklus žmogus, talentas – tokiais žodžiais apibūdinamas Cohenas pasaulio žiniasklaidoje.
„Mano tėvas ramiai mirė savo namuose Los Andžele, – skelbiama dainininko sūnaus Adamo Coheno pranešime. – Jis rašė iki pat paskutinių savo akimirkų – su savo unikaliu humoru.“
Nors apie Coheno mirtį atskleidžiama nedaug detalių, o oficiali mirties priežastis neskelbiama, viename paskutinių savo interviu „liūdesio krikštatėviu“ vadintas kanadietis kalbėjo apie pasiruošimus paskutiniajai kelionei ir siekį užtikrinti gerbūvį savo artimiesiems.
Cohenas, bendradarbiavęs su tokiais legendiniais kūrėjais kaip neseniai Nobelio premija apdovanotas Bobas Dylanas, kuris jį yra pavadinęs artimiausiu savo konkurentu, iki 1967 m., prieš išleisdamas pirmąjį savo albumą, kūrė poeziją. Ilgus metus kentėjęs nuo gniuždančių panikos priepuolių, kuriuos dar labiau sustiprino alkoholis ir narkotikai, jis scenos baimę nugalėjo atsigręžęs į dzenbudizmą.
Garsusis bardas, gebėjęs kaip niekas kitas įlieti melancholijos jausmą į visas savo dainas, ramiai ir šviesiu protu kalbėjo apie mirtį, šią vasarą savo namuose Los Andžele duodamas interviu Davidui Remnickui iš „The New Yorker“. Jiedu pasikalbėjo apie jo ilgametę karjerą, dvasines įtakas, meilę, bei pasiruošimą paskutiniajai gyvenimo kelionei.
„Aš pasirengęs mirti“, - sakė Cohenas. Tuo metu jis jau kentėjo nuo visos eilės sveikatos problemų.
„Dėl kažkokios keistos priežasties, - tęsė jis, - mano protas vis dar yra šviesus, bent jau kol kas. Turiu daug resursų, kai kurie jų yra asmeniniai, bet priklausomi nuo aplinkybių: pavyzdžiui, mano duktė su savo vaikais gyvena aukštu žemiau, o sūnus - už poros kvartalų nuo mano gatvės. Tad man nepaprastai pasisekė. Taip pat turiu asistentą, kuris yra įgudęs ir pasišventęs darbui. Turiu tokį draugą kaip Bobas (Dylanas – red. past.) ir dar porą draugų, kurie praturtina man gyvenimą. Tam tikra prasme, niekada anksčiau negyvenau taip gerai.“
Tarp didžiausių Coheno rūpesčių prieš mirtį buvo visų finansinių reikalų sutvarkymas, siekiant užtikrinti, kad jo šeima bus pasirūpinta, kai jo nebeliks.
„Turėjau aprūpinti šeimą, tad dirbau ne vien tik iš pašaukimo, - kalbėjo dainius. – Niekada nepardaviau pakankamai daug įrašų, kad galėčiau atsipalaiduoti dėl pinigų. Turėjau išlaikyti du vaikus ir jų mamą, bei save patį. Tad mintis mesti šį užsiėmimą niekada man nė nešovė į galvą. Dabar tai jau tapo įpročiu. Taip pat svarbus elementas yra laikas, kuris skatina mane užbaigti paskutinius darbus. Kol kas prie jų užbaigimo net nepriartėjau. Nežinau, kiek ilgai dar sugebėsiu dirbti.“
Daug dėmesio „The New Yorker“ skyrė ir Coheno draugystei su Marianne Ihlen. Ji buvo jo mūza, dainų „Bird on a Wire“, „So Long, Marianne“ įkvėpėja. Cohenas savo mirštančiai mūzai (Marianne mirė šią vasarą, po sunkios ligos) skirtame paskutiniame laiške aprašė savo neviltį, susitaikymą su mirtimi: „Esame tokie seni, mūsų kūnai kris kartu, greitai prie tavęs prisijungsiu.“
Cohenas gyvenimą taip pat lygino su teatro scena, o mirtį – su uždanga, nusileidžiančia po spektaklio.
„Gyvenimas yra gerai parašytas kūrinys, išskyrus paskutinę jo sceną, – sakė jis, cituodamas amerikiečių dramaturgo Tennessee Williamso žodžius. – Gali būti, kad dalyvauju būtent toje spektaklio dalyje, kurioje nusileidžia uždanga. Visgi dar nieks nesužinojo pabaigos, atomazgos – įdomu, kokia ji bus?“
Cohenas gimė 1934 metų rugsėjo 21 dieną Vestmonte, anglakalbiame Monrealio priemiestyje, viduriniosios klasės žydų šeimoje. Turėjo lietuviškų šaknų: jo motina Masha Klonitsky buvo Kauno rabino Solomono Klonitsky-Kline'o dukra, tuo tarpu senelis iš tėvo pusės, Budviečiuose, Vilkaviškio rajone gimęs Lyonas Cohenas, buvo Kanados žydų kongreso įkūrėjas.
Nors Cohenas užaugo Monrealyje, gyvenimo pabaigoje gyveno Kalifornijoje. Po jo mirties išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad vėliau šį mėnesį Los Andžele įvyks privati atminimo ceremonija.
