Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern, tapusi pasauliniu progresyvios politikos simboliu, ketvirtadienį šokiravo tautiečius pranešdama, kad per ateinančias kelias savaites atsistatydins iš pareigų.
42-ejų moteris, vadovavusi šaliai per stichines nelaimes, COVID-19 pandemiją ir didžiausią per visą istoriją šalies teroro išpuolį, sakė, kad nebeturi „pakankamai jėgų“.
„Aš esu žmogus. Mes duodame tiek, kiek galime, kol galime, o tada ateina laikas. Ir man atėjo laikas“, – sakė ji savo Darbo partijos narių susirinkime.
Štai penkios reikšmingos akimirkos iš penkerius metus trukusio Ardern vadovavimo.
Kūdikis, patekęs į JT istoriją
2018 metų rugsėjį Ardern sulaukė pagyrų, kai buvo nufotografuota Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos salėje bučiuojanti ir žaidžianti su tuomet trijų mėnesių dukrele Neve – tai buvo pirmas toks kūdikio pasirodymas organizacijos istorijoje.
Ji buvo tik antroji ministrė pirmininkė, pagimdžiusi dar eidama pareigas, po Pakistano ministrės pirmininkės Benazir Bhutto 1990 metais.
„Noriu tai normalizuoti, – tuomet žurnalistams sakė Ardern. – Būdama atviresnė galiu atverti kelią kitoms moterims.“
Išpuolis prieš mečetę
Ardern sulaukė daug pagyrimų dėl savo reakcijos į 2019 metų kovo mėnesio išpuolius Kraistčerče, kai per penktadienio maldas ginkluotas baltųjų viršenybės šalininkas nusitaikė į dvi mečetes ir nužudė 51 žmogų, o dar 40 sunkiai sužeidė.
Kai po šaudynių ji užsidėjo galvos apdangalą ir paguodė aukų šeimas, tai sulaukė atgarsio visame pasaulyje. Vėliau ji tai apibūdino kaip spontanišką pagarbos musulmonų bendruomenei gestą.
Ji taip pat sulaukė pagyrimų už tai, kad greitai įgyvendino ginklų įstatymų reformas ir privertė socialinės žiniasklaidos milžines kovoti su neapykantos kalba internete.
Po devynių mėnesių Ardern vėl teko guosti sukrėstą tautą, kai išsiveržus ugnikalniui Baltojoje saloje žuvo 21 žmogus, o dar dešimtys patyrė didelių nudegimų.
„COVID-19 rinkimai“
2020 metų spalį Ardern iškovojo antrąją kadenciją, surinkusi aiškią parlamentinę daugumą, patekusi ant populiarumo bangos, kurią paskatino jos veiksmai kovojant su COVID-19 pandemija.
2017 metais koalicinę vyriausybę subūrusi Ardern savo antrąją pergalę pavadino „COVID-19 rinkimais“.
Rinkimų kampanijos metu Ardern teigė, kad jos vyriausybei pavyko panaikinti bendruomenėje plintantį koronavirusą, kuris tuo metu buvo nusinešęs 25 gyvybes iš penkių milijonų šalies gyventojų.
Naujoji Zelandija savo sienas visiškai atvėrė tik praėjusių metų rugpjūtį. Iš viso dėl COVID-19 ligos mirė 2 437 žmonės.
Protestai prieš pandemiją
Praėjus dvejiems metams po laimėtos antrosios kadencijos, nedidelė, bet garsiai besireiškianti Naujosios Zelandijos gyventojų dalis pasisakė prieš tai, kaip Ardern tvarkėsi su pandemija.
Praėjusių metų vasarį šimtai demonstrantų per keturias savaites užėmė pievelę priešais išskirtinį parlamento pastatą sostinėje Velingtone.
Ardern atsisakė susitikti su protestuotojais, kurių daugelis pasisakė už sąmokslo teorijas, nukreiptas prieš skiepus, ir sakė, kad protestuotojai, norėdami išreikšti savo nuomonę, naudoja „bauginimą ir priekabiavimą“.
Demonstracijos baigėsi smurto protrūkiu, kai kurie žmonės lupo grindinio akmenis ir mėtė juos į riaušių policijos būrius, kurie bandė išvaikyti protestuotojus.
Galiausiai buvo sulaikyta daugiau nei 100 žmonių, o Ardern vėliau apibūdino situaciją kaip „neįtikėtinai sunkią ir sudėtingą“.
Blėstantis populiarumas
Ardern populiarumas mažėjo, kuomet ji kovojo su mažėjančiu pasitikėjimu vyriausybe, blogėjančia ekonomine padėtimi ir atgimstančia konservatyviąja opozicija.
Naujausios apklausos rodo, kad šiuo metu pirmauja centro dešiniųjų koalicija. Rinkimai vyks spalio 14 dieną.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa buvo akivaizdi – kartą Ardern nesusivaldė ir buvo užfiksuota pavadinusi opozicijos politiką „arogantiška bjaurybe“.