Po trejus metus vykusių archeologinių kasinėjimų paaiškėjo, kad Kernavės istorija yra ne visai tokia, kokią iki šiol įsivaizdavome. Archeologai teigia, kad gyventojai iš slėnio Kernavėje išsikraustė ne dėl kryžiuočių antpuolių. Jų namus palaidojo piliakalnių nuošliaužos.
Archeologas Rokas Vengalis teigia, kad geofiziniais prietaisais tyrė, kokią istoriją saugo giliai po žemėmis užkasta Kernavės dalis.
Naujausi tyrimai rodo, kad Pajautos slėnį žemėmis užklojo ne Neries potvyniai, kaip buvo galvota iki šiol, o piliakalnių nuošliaužos. Tai galėjo nutikti, kai 14 amžiuje valdovai, bandydami apsisaugoti nuo kryžiuočių antpuolių, nusprendė iškasti naujas ir pagilinti jau egzistavusias griovas.
Aukuro ir Lizdeikos kalnai esą buvęs vientisas iškyšulys. Pasak archeologų, Aukuro kalną atskiriant gilia griova padaryta klaida, nes atsivėrę šaltiniai pradėjo plauti šlaitus.
„Tas pakilimas yra nučiuožęs nuo viršaus ir užklojęs tą 14 amžiaus miestą, nes čia buvo miestiečių sodybos toje vietoje. (...) Būtent tai parodė, kad ne upės potvyniai ar ne kryžiuočių užpuolimai privertė išsikraustyti šito žemutinio miesto gyventojus, bet greičiausiai, kad tos nesiliaujančios nuošliaužos jiems neleido normaliai įsikurti“, – teigia R. Vengalis.
Iki septynių metrų sluoksniu užkloto slėnio gyventojai išsikėlė gyventi į aukštutinę terasą arba naujai besikuriantį Vilnių. Taip pat archeologai, kurių tyrimą finansavo Mokslo taryba, aptiko, kad viduramžių miestas buvęs gerokai didesnis. Pajautos slėnyje gyventa ir ant ežero kranto. Iki šiol galvota, kad toje vietoje galėjo būti auginami, pavyzdžiui, javai.
„Tai yra viduramžių keramika, 14 amžiaus, ir tai yra būtent surasta tokioje sodyboje, tokioje vietoje, kur mes net nenumanėme, kad kažkas gyveno. Visiškai atsitiktinai aptikom, kaip dabar spėjam, juvelyro sodybą. Be gausių keramikos radinių, taip pat surasta ir juvelyrikos“, – pasakoja archeologas.
Archeologiniai radiniai atiduoti restauratoriams ir vertingiausieji papildys Kernavės archeologijos muziejaus ekspoziciją. Vilniaus universiteto archeologai savo tyrimus pristatys kitiems mokslininkams, nes nauji faktai šiek tiek keičia Kernavės istoriją.
Kernavės kultūrinis rezervatas yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Viduramžiais čia gyveno apie du tūkstančius žmonių: gyventojų skaičiumi Kernavei vėliau prilygo tik Vilnius. Archeologai čia tėra ištyrę apie procentą teritorijos.
