Pirmajame rinkimų rate įveikę merę Lori Lightfoot, du pirmojo rinkimų rato finalininkai Paulas Vallasas ir Brandonas Johnsonas iš karto nusitaikė į juodaodžių rinkėjų balsus, siekdami juodaodžių politikų ir bendruomenės lyderių paramą.
Baltaodis centristas Vallasas pranešė apie oficialią paramą iš buvusi Ilinojaus valstijos sekretoriaus Jesse White’o, verslininko ir buvusio kandidato į merus Willie Wilsono bei Čikagos miesto tarybos narių Walterio Burnetto ir Rodo Sawyerio, taip pat nesėkmingai bandžiusio kandidatuoti į merus.
Progresyvių pažiūrų juodaodis Johnsonas taip pat pristatė visą būrį iškilių jį remiančių juodaodžių (ir tikėtina, kad šis būrys ateinančiomis savaitėmis tik augs). Jį jau remia kongresmenas Danny Davisas bei Kuko apygardos tarybos prezidentė ir Kuko apygardos Demokratų partijos pirmininkė Toni Preckwinkle, prisijungę prie kitų juodaodžių politikų, įskaitant tris Miesto tarybos narius, savo paramą jam išreiškusius dar prieš pirmąjį rinkimų ratą, pasibaigusį vasario 28-ąją.
Ypatingas siekis užsitikrinti ryškių juodaodžių veikėjų paramą puikiai iliustruoja, koks svarbus vaidmuo rinkimuose tenka juodaodžiams miesto gyventojams.
„Pirmojo rinkimų rato rezultatus pagrinde apsprendė baltaodžiai, pasiturintys šiaurinės ežero pakrantės gyventojai, o antrąjį greičiausiai apspręs juodaodžiai rinkėjai,“ – sako Čikagos Demokratų partijos konsultantas Bryanas Strykeris.
Būtent taip vadinamieji paežerės liberalai, kurie turėjo milžiniškos įtakos Lightfoot pergalei 2019-aisiais, šįkart ją iškeitė į Vallasą arba, jaunesnės, progresyvesnės šio visuomenės segmento dalies atveju – į Johnsoną (Johnsonas taip pat laimėjo daugelyje apylinkių šiaurės vakarų Čikagoje, kur profesionalų klasės naujakuriai gyvena tose pačiose erdvėse kaip ir darbininkų klasės lotynoamerikiečiai.)
Trečiadienio duomenimis, kol balsavimo paštu rezultatai dar yra skaičiuojami, Vallasas surinko kiek mažiau nei trečdalį visų balsų, o Johnsonas – beveik 22 %. Nors abu kandidatai pirmajame rinkimų rate ir aplenkė Lightfoot, užkirsdami jai kelią į antrąją kadenciją, nė vienas iš jų nesurinko daugumos balsų, tad dabar, laukdami antrojo rinkimų rato balsavimo, kovoja dėl maždaug pusės viso elektorato, nepasirinkusio nė vieno iš jų.
Nors kol kas neturime detalios išklotinės apie tai, kaip pirmajame rate balsavo kiekviena demografinė grupė, geografinė informacija byloja, kad didžioji dauguma juodaodžių rinkėjų nesirinko nei Vallaso, nei Johnsono.
Nepaisant pralaimėjimo, Lightfoot surinko kiek mažiau nei 17 % visų rinkėjų balsų, kurių dauguma atėjo iš juodaodžių daugumos rajonų. Pirmoji juodaodė Čikagos merė dominavo juodaodžių daugumos apylinkėse miesto pietinėje ir vakarinėje dalyse, laimėdama visose 16-oje juodaodžių dominuojamose miesto rinkimų apylinkėse išskyrus vieną.
Konservatyvių pažiūrų juodaodis verslininkas Willie Wilsonas surinko 9 % rinkėjų balsų, taip pat juodaodžių rinkėjų paramos dėka. Keturi kiti juodaodžiai kandidatai, kuriems didžioji dalis paramos taip pat atkeliavo iš juodaodžių dominuojamų apylinkių, bendrai surinko kiek mažiau nei 6 % balsų.
Visi šie balsai dabar turės nukeliauti kažkuriam vienam iš dviejų likusių kandidatų, o Johnsonas neabejotinai naudosis rasine korta, kad juos patrauktų savo pusėn. Tačiau antrojo rinkimų rato rezultatai toli gražu dar nėra „nulemti“ – tiesą sakant, juos prognozuoti šiuo etapu yra nepaprastai sunku. Taip, istoriškai juodaodžiai rinkėjai yra linkę rinktis juodaodį kandidatą, tad Vallasas vargu ar susižers juodaodžių rinkėjų balsų daugumą. Tačiau jis demonstravo geresnius rezultatus lotynoamerikiečių dominuojamose apylinkėse. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jam absoliučios juodaodžių rinkėjų daugumos ir nereikia – reikia tik pakankamo kiekio jų balsų, kad pavyktų užsitikrinti pergalę.
