Sekmadienį Europos Komisijos vadovas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) sušaukė aukščiausio lygio susitikimą migrantų krizei spręsti. Į susitikimą nebuvo pakvieti visų ES šalių atstovai, o tik tie, kurie neva „suinteresuoti rasti krizės sureguliavimo būdus. Jokių konkrečių sprendimų krizei spręsti priimta nebuvo arba tiesiog apie tai kol kas nepranešama. O pasiūlymų buvo įvairių.

Viršūnių susitikime dėl migracijos dalyvavo Vokietijos, Italijos Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos, Austrijos ir Bulgarijos lyderiai - šalių, kurioms tenka sunkiausia migrantų priėmimo, tranzito ir paskirstymo našta. Susitikimui boikotą paskelbė migrantų priimti nesutinkančios Vyšegrado grupės šalys - Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija. Iš pradžių neformaliame susitikime dalyvauti ketino aštuonios valstybės. Vėliau šis skaičius padvigubėjo ir pasiekė 16. Sekmadienio susitikimas surengtas prieš šią savaitę vyksiančias visų ES šalių vadovų derybas, kuriose taip pat bus sprendžiami migracijos klausimai.

Jei nepavyks išspręsti migracijos klausimų, laisvam asmenų judėjimui Europoje gali kilti pavojus, pareiškė Italijos premjeras Džuzepė Kontė (Giuseppe Conte). Jis paragino Bendriją dalytis atsakomybe dėl išgelbėtų migrantų ir bausti šalis, nesutinkančias priimti nustatytų migrantų kvotų.

Pastarosiomis dienomis Italija atsisakė priimti du laivus su išgelbėtais migrantais.

Susitikime Dž.Kontė pristatė dokumentą, kuriame siūloma įkurti migrantų „apsaugos centrus“ kitose ES šalyse, taip siekiant palengvinti naštą Italijai. Per ketverius metus šalis priėmė daugiau kaip 600 tūkst. migrantų.

„Visi, kurie atvyksta į Italiją, atvyksta ir į Europą. Šengenui kyla grėsmė“, - sakoma dokumente.

Anksčiau šį mėnesį suformuota naujoji Italijos vyriausybė laikosi griežtosios linijos migracijos klausimais ir teigia norinti išsiųsti iš šalies pusę milijono asmens dokumentų neturinčių migrantų. Be to, Romos pateiktuose pasiūlymuose dėl migracijos suvaldymo bandoma nutrinti ribą tarp šalių, gelbėjančių migrantus bei šalių, kurios privalo nagrinėti jų prieglobsčio prašymus. Pagal dabar galiojančią tvarką, ES šalis nagrinėja visų naujai atvykusių į šalį asmenų prieglobsčių prašymus, todėl didžiausias spaudimas tenka Viduržemio jūros valstybėms, ypač Graikijai ir Italijai. Italai siūlo nustatyti kiekvienai valstybei ekonominių migrantų kvotas ir įkurti migracijos centrus kitose ES šalyse.

Italija, atsidūrusi Europos migrantų krizės priešakinėje linijoje, dabar atsisako įsileisti Viduržemio jūroje surinktus žmones gabenančius gelbėtojų laivus. Italijos vidaus reikalų ministras Mateo Salvinis (Matteo Salvini) sekmadienį tiesiai šviesiai paragino užsienio pagalbos organizacijas liautis gelbėti migrantus prie Šiaurės Afrikos krantų. „Leiskite Libijos valdžiai dirbti savo darbą: gelbėti, susigrąžinti ir išsiųsti migrantus į jų šalis, ką ji kurį laiką jau darė be trukdančių arba bėdos pridarančių nepasotinamų nevyriausybinių organizacijų laivų“, - pareiškė jis. Trijų operacijų metu Libijos pakrančių apsaugos tarnyba sėkmingai išgelbėtjo 948 migrantus.

Migrantams prieš kelerius metus plačiai atvėrusi savo glėbį Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo išsakė matanti viltį spręsti problemas ne visų ES šalių sutarimu, o dvišalių ar trišalių derybų būdu. „Turime žiūrėti, kaip galime padėti vieni kitiems ne visada laukiant visų 28 (valstybių - red. past), bet galvojant, kas kam svarbu“. Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Zėhoferis (Horst Seehofer) buvo grasinęs neįsileisti migrantų, jeigu visos ES valstybės nepriims sprendimų dėl vėlesnio atvykėlių judėjimo. Ekspertų teigimu, jeigu Vokietija uždarys savo sienas, daugelis valstybių taip pat paseks tokiu pavyzdžiu ir tai lems Šengeno erdvės žlugimą.

A.Merkel poziciją atkartojo ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), matydamas perspektyvą susitarti kelioms valstybėms, nelaukiant sprendimų ir bendradarbiavimo iš visų ES narių.

Birželio 28-29 dienomis Briuselyje vyks oficialus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus visos Bendrijos narės.