Portland, Oregon yra vadinamas taupesne ir mažiau pretenzinga, tačiau šiek tiek keistoka San Fransisko versija. Keistenybės prasidėjo dar oro uoste. Mes su vyru pamatėme gigantišką lauko laikrodį su gegute, kuris, kaip paaiškėjo, yra meno kūrinys ir čia bus eksponuojamas iki kovo pabaigos.
Kūrinys vadinasi Portland is Happening Now, o jo autoriai yra skulptorius Nico Gros ir medžio drožėjas J. Chester Armstrong. Vietoj tradicinės gegutės iš laikrodžio durelių su išraižytu vieno iš turistų traukos objektų – Mount Hood – siluetu iššoka „laisvėje auginta višta“. Laikrodžio ciferblatą supa miesto gyventojų stereotipiniai įvaizdžiai: mergaitė su kepuraite, dviračiu važiuojanti per Fremont Bridge, rankoje laikanti ryšelį morkų (ak, kokia sveikuolė); ant bačkos su bokalu rankoje sėdintis aludaris (mieste yra daugiau nei 60 alaus daryklų); sniego žmogus jetis, skaitantis vietinio poeto eilių rinkinėlį ir Portlandia – miesto centre esančios moters su trišakiu skulptūros kopija (tikrosios skulptūros autorius – Raymond Kaskey). Kiti mediniai drožiniai vaizduoja medkirčius, muzikantus, laimingus prekių be muito pirkėjus, Oregono pušis, vietinio vyno butelius, neršti plaukiančias lašišas ir kitus atpažįstamus miesto ir valstijos ženklus.
Prisižiūrėję iki soties į keistąjį objektą ir išėję iš oro uosto, mes stovėjome ant traukinių platformos, tyrinėdami stotelių schemą. Prie mūsų prisiartino jauna moteris, storais sluoksniais prisirengusi panešiotų drabužių. Vienoje rankoje ji laikė kūdikį, kita stūmė vaikišką vežimėlį, pilną aptrintų maišų ir rankinių. Ji žvelgė į mus šypsodamasi ir supdama vaiką. Ėmiau raustis piniginėje, kad duočiau vargšei dolerį, tačiau moteris paleido vežimėlio rankeną, ištraukė iš kišenės telefoną ir pasakė: „Matau, atvykote iš toli. Ar žinote, kokioje stotelėje jums lipti, ar reikia pagalbos?“
Išlipę savo stotelėje mes tik spėjome apsižvalgyti, kur gi įsikūręs mūsų viešbutis, o prie mūsų jau priėjo pagyvenusi prastai apsirengusi pora su šuneliu.
„Tuoj paprašys paaukoti šuns pašarui“, – pagalvojau sau, tačiau ir vėl suklydau.
Moteris, mostelėjusi į mūsų lagaminus, įkišo ranką į panešiotos palaidinės, užvilktos ant dar dviejų kitų, kišenę, ištraukė telefoną ir tarė: „Panašu, kad jūs iš toli atvykote. Sakykite, kur jums reikia patekti, pagelbėsim“.
Vėliau vietos turizmo biure sužinojau, kad vos prieš penkerius metus Portland turistų praktiškai nebuvo. Iki pat šiandien žmogus su lagaminu ir žemėlapiu sulaukia ypatingai geranoriško vietos gyventojų dėmesio.
Aš asmeniškai pastebėjau, kad šiame mieste yra neįmanoma atskirti benamių nuo vietos inteligentijos. Tiek vieni, tiek kiti apsirengę be jokių pretenzijų, skarmalais, kurie yra savotiškas tarpinis variantas tarp sportinio kostiumo ir pižamos; tiek vieni, tiek kiti nešioja vienodus akinius, barzdas ir į kuodelius surištus žilstelėjusius plaukus; tiek vieni, tiek kiti mėgsta leisti laiką sėdėdami ant suolelių parkuose, rūkydami žolę ir diskutuodami apie politiką.
O miesto parkai, reikia pripažinti, yra nuostabūs – pilni senų medžių ir rožynų. Priešais vieną iš jų yra Portland Art Museum, kuriame eksponuojamas Amerikos čiabuvių menas, Europos ir Amerikos peizažai, angliški sidabro gaminiai, japonų, korėjiečių ir keramika, impresionistų darbai, fotografija, šiuolaikinis menas ir t.t.
Muziejus-sodas Lan Su Chinese Garden pristato XVI a. Kinijos dvaro rūmų modelį: čia ir maži tilteliai, pagodos, ir lotosų žiedais apaugęs tvenkinys, ir apvalūs langai-vartai, per kuriuos galima patekti į mėnulio paviljoną ar debesų terasą.
Puikūs sodai supa ir ant kalvos stovintį namą-muziejų Pittock Mansion, nuo kurio atsiveria žavi miesto panorama. Šimtą metų skaičiuojanti sodyba – medkirčių miestelio transformacijos į kultūros metropolį simbolis. Namas išsiskiria aukštos klasės architektūra ir yra apstatytas antikvariniais baldais, jame gausu meno kūrinių, muzikinių instrumentų ir buvusių šeimininkų buities reikmenų.
Bazalto uola su didžiule ola miesto pakraštyje vadinasi paprasčiausiai The Grotto. Olos viduje yra altorius su Mikelandželo skulptūrinės kompozicijos „Pieta“ kopija, o ant uolos viršaus – meditacijų koplyčia su vaizdu į miestą ir ištisas sodų tinklas. Soduose stovi įvairių katalikų bendruomenių ir atšakų šventovės ir religiniai objektai, kurių tarpe – ir lietuviškas koplytstulpis.
Pagal įvairių kultūrų gausą ir persipynimą Portlandas neatsilieka nuo San Fransisko, ypač kulinarijos srityje. Restorane Roe šefas Trent Pierce, kurio specializacija yra japonų virtuvė, ir virėjas Patrick Schultz, gerai išmanantis prancūzų virtuvę, drauge kuria išradingus patiekalus iš jūrų gėrybių. Restorano Kachka interjeras primena komunistinio komunalinio buto interjerą, su visai būtinais jam akcentais (net stalas, dengtas klijuote ir Viktoro Vasnecovo paveikslo „Trys karžygiai“ reprodukcija) ir skambančia komunistinio laikmečio populiariąja muzika. Čia jums patieks degtinės, lašinių su raugintais agurkėliais, labai skanios silkės pataluose, sibirietiškų koldūnų ir troškinį su triušiena.
Portland Penny Diner vadovauja šefas Vitali Paley, savo meniu jungiantis pačias įvairiausias Amerikos šiaurės vakarų regiono imigrantų kulinarines kultūras. Šis restoranas yra viešbutyje Hotel Lucia, kuriame mes ir apsistojome. Viešbutis yra įsikūręs pačiame miesto centre, labai netoli daugelio įdomių vietų. Jis taip pat išsiskiria šiuolaikiniu menišku dizainu, patogiais kambariais ir puikiu aptarnavimu.
Puiki vieta vėlyviems pusryčiams miesto centre yra Tasty n Alder. Žmonės net stovi eilėse, kad čia patektų.
Prie Le Provence taip pat nusitęsusios eilės. Čia aš pamačiau, kur renkasi įdomiai besirengiantys portlandiečiai. Prie gretimo staliuko atsisėdo maždaug 40 metų moteris, apsirengusi kaip keturmetė mergaitė. Ji vilkėjo rožinę suknelę, raudoną paltą baltais žirneliais, mūvėjo rožines kojines iki kelių, avėjo raudonus batus, o į plaukus buvo įsisegusi didelį raudoną kaspiną su balta juostele. Matyt nesitikėdama savo keista išvaizda patraukti dėmesio, moteris pusryčiaudama siuvinėjo kryželiu.

Antys Oregono zoologijos sode[/caption]

Hotel Lucia[/caption]

Lietuviškas koplytstulpis[/caption]

Omaras Roe restorane[/caption]

Portlando laikrodis[/caption]

Portlando Meno muziejus[/caption]

Portlando miesto centras[/caption]

Roe restorano šefas[/caption]

Silkė pataluose Kachka restorane[/caption]

Ema Krasov. Jurijaus Krasovo nuotr.