Liofilizuotų uogų ir vaistinių augalų milteliais praturtintas lietuviškas medus nesukietėja ir yra ypač mėgstamas Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje. Lietuviškų veislių obelys auginamos Latvijoje ir Estijoje. O lietuviška žolių veislė „Elena“ nukeliavo net į JAV ir Kanadą. Tai tik keli agroinovacijų pavyzdžiai, paklausūs eksportui. Dar daugiau jų įsitvirtina Lietuvos rinkoje.

Metų paslauga verslui

Agroinovacijų kūrime itin svarbus mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Kaip pabrėžė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro inovacijų rinkodaros specialistė Aistė Ragauskaitė, labai svarbu, kad verslas jaustų mokslinių tyrimų poreikį, o mokslininkai matytų praktinį tyrimų pritaikomumą: „Mūsų tikslas – skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, pradedant nuo idėjos subrandinimo moksliniams tyrimams iki galutinio produkto komercializavimo. Taip pat daug dėmesio skiriame intelektinės nuosavybės apsaugai bei žinių ir technologijų perdavimui“. ASU agroinovacijų kūrėjams suteikia visą infrastruktūrą: nuo įrengtų laboratorijų, veikiančių ir kaip atviros prieigos centrai, iki modernaus verslo inkubatoriaus. Jame jau 14 įmonių sukūrė inovatyvius produktus, kurie apima nuo kanapių inovacijų iki gaminamos karamelės, auginamų mikrožalumynų. ASU mokslininkams sėkmingai sukurti technologijas padėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros priemonė „Inočekiai“, kuri skatina verslą įsigyti paslaugų iš mokslininkų.

Pavyzdžiui, daigintos liofilizuotos spindulinės pupuolės ir juodieji lęšiai  pasižymi  itin plačiu panaudojimu bei dėl inovatyvios apdorojimo technologijos išlaiko beveik visas maistines savybes. Maistinių medžiagų turtingą produktą sukūrė ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto tyrėja prof. Honorata Danilčenko su verslo įmone „Sotu sotu“. Kol kas produktas užkariauja Lietuvos vartotojų širdis, tačiau kūrėjai sieks pristatyti ir į kitas Europos šalis. Šiuo pakankamai greitai populiarėjančiu produktu džiaugiasi ne tik profesorė, bet ir įmonės atstovai.

Prof.  Elvyra Jarienė, doc. Jurgita Kulaitienė ir verslininkė Edita Danilčenko, naudodamos inovatyvią puršktuvinę džiovyklą, iš uogų išgavo tirpius, dažančiuosius miltelius. Šis produktas ypatingai svarbus maisto pramonei, kurioje stengiamasi pradėti naudoti mažiau cheminių elementų. Sukurti tirpūs milteliai pagaminti pagal specialią technologiją iš uogų, kurios ir suteikia spalvą. Juos galima naudoti tiek konditerijos pramonėje, tiek dažant vaisvandenius ar kitus maisto produktus, taip apsaugant produktą ir suteikiant vartotojui papildomą vertę naudojant natūralius ingredientus, o ne cheminius.

ASU Aplinkos ir ekologijos instituto mokslininko doc. Ernesto Zalecko sukurtas inovatyvus preparatas „Ph reguliatorius, kalcio ir magnio surišėjas“ padeda ūkininkams spręsti vandens kokybės problemas.

Agroekologijos centro tyrėjo doc. Juozo Pekarsko technologija –  tvarkyti ir panaudoti maisto atliekas. Ją pritaikyti ėmėsi įmonės „Biastra“ ir „Insectum“. „Lietuvoje susikaupia gausybė maisto atliekų ir kelia rimtų problemų visuomenei. Kilo idėja, kaip jas perdirbti, o vėliau ir pakartotinai panaudoti‘, – sakė doc. J. Pekarskas. Pagal sukurtą technologiją iš musių lervų perdirbtos biomasės galima pagaminti įvairius geros kokybės kompostus, o iš jų - granuliuotas trąšas. Iki šiol tokių technologijų panaudojant juodųjų plokščiamusių lervas nebuvo sukurta. ASU inovacija šiemet buvo apdovanota kaip „Metų mokslo paslauga verslui“.

Netradicinis žemės dirbimas ir sėja

ASU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto mokslininkų komanda, vadovaujama prof. Egidijaus Šarauskio, atlieka žemės dirbimo ir sėjos technologijų bei mašinų tyrimus, skirtus mažinti šių technologinių operacijų energijos sąnaudas bei neigiamą poveikį aplinkai, didinti ekonominį efektyvumą.

„Orientuojamės daugiausia į tokias technologijas, kurios leistų žemės dirbimo intensyvumą sumažinti iki minimumo. Vadovaujantis naujausiomis pasaulinėmis tendencijomis ir pačių atliktais moksliniais tyrimais, siūlome sėti į minimaliai įdirbtas dirvas arba tiesiai į nedirbtą dirvą. Naujausias tyrimų objektas  – juostinis žemės dirbimas, kuomet įdirbamas ne visas dirvos paviršius, bet atskiri jos ruožai, kuriose bus sėjami augalai. Kol Lietuvoje nebuvo tyrimams nei vienos tokios mašinos, tai teko susiprojektuoti ir pasigaminti patiems juostinio žemės dirbimo ir sėjos įrenginį, kuriam Valstybinis patentų biuras išdavė patentą”, – pasakojo mokslininkas.

Šiomis technologijomis pradėjo domėtis ir žemės ūkio technikos gamintojai bei tiekėjai. Šiuo metu į rinką jau tiekiamos juostinio žemės dirbimo ir sėjos mašinos, galinčios sėti kukurūzus, cukrinius runkelius, sojas, saulėgrąžas ir kt. augalus. Pagal šią technologiją tarp įdirbtų juostų likusi neįdirbta dirva, ražiena ir augalinės liekanos labai gerai apsaugo dirvožemį nuo aplinkos veiksnių, mažina cheminių medžiagų išsiplovimus ir dirvos eroziją, didina jo humusą ir gerina struktūrą.

Visiškai nedirbta dirva, pasak prof. E. Šarauskio, – šiek tiek ekstremalus būdas, tinkantis ne kiekvienam ūkiui, dirvai, augalui. Ir sėti galima tik modernizuota technika, nes įprastinė nesugebės kokybiškai įterpti sėklų į tokią dirvą. Reikia papildomų darbinių dalių. Kokios jos turi būti, kokie tinkamiausi jų technologiniai parametrai, tyrimus atlieka ir ASU mokslininkai.

Prof. E. Šarauskis ir doktorantė V. Naujokienė su kitais Žemės ūkio inžinerijos ir Agronomijos fakultetų mokslininkais pristatė naują degalų sąnaudų mažinimo būdą gilaus ir seklaus žemės dirbimo technologinėse operacijose. Naudojant biologinius preparatus arba jų mišinius galima ženkliai taupyti energijos sąnaudas ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį į aplinką.

Precizinis tręšimas

ASU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto mokslininkų prof. Dainiaus Steponavičiaus, doc. Remigijaus Zinkevičiaus ir doktorantų tiriamos precizinio tręšimo technologijos leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį. Naujausios sumaniosios precizinio ūkininkavimo technologijos sudaro galimybes sudaryti tręšimo žemėlapius pagal skirtingas dirvožemio fizikines arba chemines savybes atskiriems dirvos paviršiaus ploteliams. Tręšimas pagal poreikį mažina sunaudojamų trąšų kiekius, nebelieka pertręšimo, taupomos lėšos ir tausojama aplinka.

Priemonė rapsų derliaus nuostoliams mažinti

Prof. D. Steponavičius, doc. E. Zaleckas su doktorantais taip pat kuria inovatyvią technologiją, leidžiančią sumažinti rapsų nuostolius derliaus nuėmimo metu. Mokslininkų sukurta specifinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga yra paskleidžiama ant dar nenuimtų rapsų. Ši medžiaga, patekusi ant rapsų ankštarėlių jas tam tikra prasme „užrakina“ ir neleidžia joms lengvai atsidaryti. Ši technologija mažina savaiminį rapsų sėklų išbyrėjimą ir derliaus nuostolius nuimant derlių kombainais.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.

Verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, įkurtas „OPEN R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras. Jis sudaro galimybes individualiems susitikimams, padeda užmegzti kontaktus, tapti partneriais.

„ZenPR“ informacija