Verbų sekmadienį už tūkstančio mylių į vakarus esančiame Egipte per mišias bažnyčiose sprogo bombos. Pasiruošimo Velykoms metas Jėzaus pasekėjams virto į skerdynes. Krikščionys buvo užpulti ir nužudyti tik dėl savo tikėjimo.
Pranešimai apie šiuos kraugeriškus ISIS nusikaltimus pasklido po viso pasaulio žiniasklaidą. Jeigu manote, jog tokie persekiojimai yra retenybė, o tokius nusikaltimus vykdo tik tam tikrose pasaulio vietose esantys ekstremistai ir teroristai, 215 milijonų krikščionių aukų įrodo, kad taip tikrai nėra.
Keletą metų keliavau po Sudaną. Šioje šalyje atstatinėjome bažnyčias, kurias sudegino musulmonai. Atidarėme Biblijos mokyklą, kurioje mokėme naujus pastorius ir siuntėme juos tęsti darbą tų, kurie buvo nužudyti.
Krikščionys nėra persekiojami tik Afganistane, Irake, Sudane ar kitose ekstremizmo irštvose. Galbūt tai ir nustebins, tačiau kai kurie iš mūsų sąjungininkų ir kaimynų taip pat yra persekiotojų gretose.
Ar žinojote, jog Meksika yra tarp 50 šalių, kuriose krikščionys yra persekiojami labiausiai? Ar žinojote, jog visai neseniai narkotikų karteliai ten nužudė 23 krikščionis vien dėl jų tikėjimo? Vos prieš keletą metų Čiapaso vietinė vyriausybė iš savo namų išvijo 150 protestantų, pavogė jų žemę ir paliko mirti iš bado.
Taip pat pagalvokite apie krikščionis pabėgėlius Europoje. 88 procentai Vokietijos prieglaudose įkurdintų pabėgėlių teigia, jog susidūrė su religiniu persekiojimu. 32 procentai jų sulaukė mirties grasinimų. Jungtinėje Karalystėje kai kurie į krikščionybę atsivertę musulmonai yra nuolatos saugomi policijos pareigūnų, nes nuolatos sulaukia grasinimų susidoroti. Tai vyksta Europoje. Tai parodo, kad ir kitoms Vakarų šalims gresia tas pats.
Egipte problema nėra tik terorizmas. Koptų krikščionys, didžiausia krikščionių bendruomenė Vidurio Rytuose, susiduria su vyriausybiniais šventvagystės įstatymais, biurokratiniais spąstais bandant statyti bažnyčias bei nuolatiniu draudimu žengti aukštyn karjeros laiptais.
75 procentai pasaulio populiacijos gyvena vietovėse, kuriose religiniai įsitikinimai yra aršiai ribojami. 215 milijonų tikinčiųjų 50-yje šalių, kuriose sunkiausia būti krikščionimi, kenčia nuo „smarkaus, labai smarkaus arba ekstremalaus persekiojimo.“
Kaip tai įmanoma amžiuje, kai, dėl interneto ir socialinių tinklų, naujienos žmonėms matomos beveik tą pačią akimirką? Kodėl vyriausybės ir žmonės nesusivienija ir nereikalauja, kad su žmonėmis nebūtų elgiamasi netinkamai vien dėl jų tikėjimo?
Turime leisti pasisakyti persekiojamiesiems ir šviesti pasaulį apie šią greitai plintančią ir nekontroliuojamą priespaudą. Dėl šios priežasties šią savaitę Billy Grahamo evangelistų asociacija į Vašingtoną atveš 600 persekiotų krikščionių iš 130 šalių. Vyks pirmasis pasaulinis Persekiojamų krikščionių apsaugos suvažiavimas.
Suteiksime platformą, kuri užtikrins, kad persekiotų krikščionių istorijos būtų išgirstos. Sujungsime aukas, advokatus, lyderius ir įtakingus asmenis siekdami sukurti partnerystes, kurios sukels pokyčius.
Šios pastangos mūsų šalies sostinėje problemos iškart neišspręs, todėl mums reikia, kad vyriausybių lyderiai, Jungtinės Tautos ir Amerikos gyventojai pasisakytų už tuos, kurie yra mušami, kankinami, įkalinami, prievartaujami ir žudomi.
Nesvarbu, ar esate tikintis, ar ne, religinė laisvė yra viena didžiausių mūsų šalies vertybių. Ar pasisakysite už tuos, kurie yra persekiojami tik dėl savo tikėjimo?
Franklinas Grahamas, Billy Grahamo evangelistų asociacijos ir tarptautinės krikščionių pagalbos organizacijos „Samaritan’s Purse“ prezidentas
