Vladimiras Putinas vakar inauguruotas ketvirtai kadencijai Rusijos prezidento poste. Išvakarėse kilo protestai, kurių metu valdžia suėmė 1600 protestuotojų. „Vakaro žinios“ politologo klausė: o ko iš Rusijos gali norėti Lietuva? Revoliucijos ir chaoso ar valdžios, sugebančios palaikyti tvarką?
Vakar Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose surengtos ceremonijos metu V.Putinas davė prezidento priesaiką, žadėdamas tarnauti Rusijos žmonėms, saugoti jų teises ir laisves bei ginti Rusijos suverenumą.
V.Putinas inauguruotas praėjus daugiau nei mėnesiui po triuškinamos pergalės Rusijos prezidento rinkimuose. Kovo 18-ąją surengtuose rinkimuose jis pelnė 76,6 proc. balsų ir užsitikrino ketvirtąją kadenciją šalies prezidento poste.
„Laikau savo pareiga ir gyvenimo tikslu daryti viską, kas įmanoma, dėl Rusijos, jos dabarties ir ateities“, - laikydamas ranką ant Rusijos Konstitucijos sakė V.Putinas. Po inauguracijos V.Putinas teigė, kad per ateinančius šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje. „Eidamas šias pareigas jaučiu didžiulį atsakomybės jausmą“, - Rusijos pareigūnų ir aukštas pareigas einančių asmenų iš užsienio auditorijai sakė V.Putinas.
Prisaikdinus V.Putiną prezidentu, dabar dėmesys kryps į tai, ką jis paskirs šalies ministru pirmininku. V.Putinas jau paprašė Dmitrijaus Medvedevo likti šiame poste, tai rodo tęstinumą. Užsienio diplomatai nemato didelių perspektyvų, kad naujosios V.Putino kadencijos metu pagerės Rusijos santykiai su Vakarais.
Tuo tarpu viešosios nuomonės apklausose prezidentas sulaukia didelės Rusijos piliečių paramos, tačiau ekonomika yra galimai silpnoji prezidento vieta. Žemesnės naftos kainos, rublio smukimas, infliacija ir sankcijų įtaka lėmė tai, kad vidutinis mėnesio atlyginimas pernai sumažėjo iki 510 eurų nuo maždaug 790 eurų 2013 metais.
Ši kadencija V.Putinui - jau ketvirtoji. Dvi pirmosios politiko kadencijos Rusijos prezidento poste truko po ketverius metus, tačiau vėliau prezidento kadencija buvo pailginta iki šešerių metų trukmės. Pirmoji V.Putino šešerių metų trukmės kadencija prasidėjo 2012 metais, o antroji - vakar ir baigsis 2024 metų gegužės 7-ąją. Prezidentui tuo metu bus jau 71 metai. Politikas valdžioje jau 18 metų, tuo laikotarpiu jis ėjo Rusijos prezidento ir ministro pirmininko pareigas. Oponentai lygina jo valdymą su caro arba imperatoriaus viešpatavimu.
Šeštadienį per protestus prieš V.Putiną buvo suimtas šalies opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ir daugiau kaip 1 600 jo rėmėjų. Dauguma jų vakar paleisti. A.Navalnas sulaikytas Maskvos centre. Pasak protestų organizatorių, opozicijos rėmėjai protestuoti prieš inauguruojamą V.Putiną susirinko iš viso 90-yje skirtingų miestų visoje Rusijoje.
Anot žmogaus teisių portalo „OVD-Info“, be Maskvos policijos pareigūnai visoje šalyje suėmė apie 1 350 protestuotojų. Oficialioji Rusijos valdžia sulaikytų protestų dalyvių skaičiaus iš karto nenurodė. Remiantis „OVD-Info“ duomenimis, daugiausia žmonių suimta Rusijos sostinėje - per 700 dalyvių. Oficialiais duomenimis, Maskvoje protestuose dalyvavo vos apie pusantro tūkstančio rusų, nors organizatoriai suskaičiavo kelis tūkstančius dalyvių. Liudininkai pasakoja, kad kai kurie pareigūnai protestuotojus vaikė guminėmis lazdomis.
Politologo Vadimo Volovojaus komentaras „Vakaro žinioms“:
- Tiesą sakant, netikiu aš tomis „revoliucijomis“ ir tų protestų nereikia vertinti rimtai. Jeigu pažiūrėtume, kiek žmonių gyvena Rusijoje ar bent jau Maskvoje, tai net 10 ar 20 tūkstančių protestuotojų yra labai menki ir nereikšmingi skaičiai. Iš esmės tai reiškia, kad tų protestuotojų niekas nepalaiko ir V.Putino valdžiai jokių grėsmių tai nekelia.
Kita vertus, reikia suprasti, kaip tokie protestai yra organizuojami. Veikia klasikinė technologija: iš pradžių organizatoriai prašo leisti jiems mitinguoti tam tikrose vietose, kur iš anksto žinoma, jog valdžia neleis. Valdžia taip ir atsako - ne, ponai, mes jums ten mitinguoti neleisime. Tuomet organizatoriai, žinoma, nesutinka ir eina ten, kur jiems neleidžiama, o valdžia imasi atitinkamų veiksmų: suima atkakliausius protestuotojus ir organizatorius. O tuomet organizatoriai reklamuojasi visom priemonėm: antai visą pasaulį apskriejo vaizdo įrašas bei nuotraukos, kaip A.Navalnas buvo nešamas į policijos autobusiuką. Tokiu būdu kiekviena konflikto pusė pasiekia tai, ką ir norėjo bei galėjo pasiekti, o kad čia būtų kažkokia rimta „revoliucija“, tai iki to Rusijoje dar labai toli - galima konstatuoti, kad nieko ypatingo nevyksta.
Tačiau visada galima svarstyti, o kas būtų mums geriau - ar rimta revoliucija Rusijoje, ar stabilus V.Putino režimas? Jeigu man reikėtų rinktis iš dviejų blogybių, V.Putinas, žinoma, būtų kur kas mažesnė blogybė, nei revoliucija. Revoliucija tokio masto šalyje kaip Rusija turėtų visiškai neprognozuojamas pasekmes. Tai šalis, turinti branduolinį ginklą, didžiulę teritoriją ir milžinišką masę žmonių... Reikia pasidžiaugti bent jau tuo, kad Sovietų Sąjungos dezintegracija praėjo sąlyginai ramiai, tačiau Rusijos dezintegracija, be abejonės, taip ramiai nepraeitų: prasidėtų tarpusavio pjautynės, kova dėl valdžios, gausybė žmonių pajudėtų į saugias teritorijas, o masės pabėgėlių užplūstų ir Lietuvą. Ar mums to reikia?
Pavyzdžių turime daugiau, negu reikia. Pažvelkime į Artimuosius Rytus. Štai Irakas - na taip, Sadamas Huseinas buvo diktatorius, tikrai ne pats geriausias vadovas, bet ar tai, kas dabar vyksta Irake, kažkam atnešė laimę? Toli gražu ne. Arba Bašaras al-Asadas Sirijoje tikrai nėra angelas ir valdė šalį autoritariniu būdu, bet ar tikrai kam nors būtų geriau, jeigu „islamo valstybė“ ar dar kokie nors fanatikai-džihadistai, skelbiantys save „opozicija“, paimtų valdžią Sirijoje? Sirija iškart virstų tuo, kuo dabar pavirto Libija, kai buvo nuverstas ir nužudytas Muamaras Kadafis. Kaimynams, o ir visai Europai tikrai nuo to nebūtų geriau, visas pasakas apie „demokratiją“ tuose kraštuose būtų galima pamiršti ilgam ir tektų galvoti, kur dėti naujus pabėgėlių ir ekonominių migrantų milijonus... Grįžtant prie Rusijos, tai ir vietos ekspertai sako: ta antisisteminė opozicija visada yra, „prieš“ viską, prieš bet kurias valdžios iniciatyvas, bet ką ji siūlo vietoj to? Jie neturi jokio potencialo ateiti į valdžią legaliu keliu ir efektyviai vykdyti kokias nors reformas. O jeigu nesugebėsi efektyviai valdyti ir realizuoti žmonėms naudingas permainas, tuomet vėl kils chaosas ir pasekmės bus tragiškos. Todėl prieš palaikant tokią „opoziciją“ ir „revoliucines nuotaikas“ Rusijoje, pirmiausia reikia gerai pagalvoti, ką gero gausime, jei tas chaosas bus įgyvendintas...
