Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste nesitikėjome, kad Lietuvos ir Karaliaučiaus lietuviams brangaus Vydūno (1868–1953) atminimas bus prisimintas vietinės valdžios funkcionierių. Sovietinė Kaliningrado srities valdžia su Vydūnu buvo susigyvenusi, niekas neneigė, kad šis kraštas buvo lietuviškas, o jo kultūrai svarbus šio šviesuolio atminimas. Kodėl dabartinės Rusijos valdininkai išniekino net komunistų palankiai vertinto filosofo atminimą?
Lietuviams Tilžė be Vydūno buvo neįsivaizduojama
Tilžėje (Sovetske) minint 100-ąsias filosofo ir lietuvių kultūros veikėjo metines buvusioje Klauzijaus (vėliau – Lenino) gatvėje 1969 m. liepos 8 d. atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Čia 1892–1944 m. gyveno lietuvių rašytojas Vydūnas“. Tai buvo pirmasis pagarbos ženklas Vydūnui, nors ir su faktine klaida, kadangi šiuose namuose šviesuolis gyveno tik nuo 1933 metų.
Šį laikotarpį puikiai prisiminė vyresnioji rašytojų karta, kurios atstovai ne kartą lankėsi Tilžėje. Per šį miestą ėjo pagrindiniai keliai į Vokietiją, todėl lietuvių inteligentai ir studentai atvykę į Tilžę ne kartą aplankė filosofą.
Tarpukariu lietuviams Tilžė be Vydūno buvo neįsivaizduojama, tai buvo jų šviesulys ir pasididžiavimas. Karo metais Vydūnas evakavosi iš Tilžės ir apsigyveno Vakarų Vokietijoje. Ten ir mirė, o jo palaikai perlaidoti Bitėnų kaimo kapinaitėse.
Idėja – Vydūno kultūros centras
Sovietmečiu memorialine lenta pažymėtame Lenino g. name veikė konditerijos parduotuvė, bet Sąjūdžio metais vėl atsigręžta į Vydūną. Antrą kartą minint filosofo 120-ąsias gimimo metines senoji memorialinė lenta pakeista į naują: iškilmingai 1989 m. gegužės 20 d. atidengta skulptoriaus Antano Žukausko paminklinė lenta su Vydūno bareljefu. Lentoje rusų ir lietuvių kalbomis praeiviui priminta: „Šiame name 1933–1944 metais gyveno įžymus lietuvių rašytojas, filosofas, visuomenės veikėjas Vydūnas“.
Lietuvių kultūros veikėjai rūpinosi, kad šiame pastate būtų įkurti vietos lietuvių bendruomenės namai. Juos ketinta pavadinti Vydūno kultūros centru – „Villa Sonne“. 1991 m. namus nutarta rekonstruoti. Lietuvos vyriausybė 1993 m. namų rekonstrukcijai paskyrė 10 mln. talonų, bet darbai užsitęsė ne vienus metus.
Nors rimtesnių pokyčių dėl Vydūno muziejaus ir nevyko, bet filosofo atminimu rūpinosi vietos intelektualai: buvo kuriami dokumentiniai filmai, Sovetsko miesto istorijos muziejuje rengiamos parodos, vyko konferencijos ir knygų pristatymai. Vietos spauda ilgą laiką objektyviai nušviesdavo Vydūnui skirtus minėjimo renginius ir jo asmenį.
Vydūnas – Lietuvos ir Rusijos santykių įkaitas
Vydūno namų muziejaus klausimą Lietuvoje aktyviai kuravo Vydūno draugija, vadovaujama Vacio Bagdonavičiaus. Nors Lietuvos vyriausybė nepriklausomybės pradžioje neatsisakė minties šiuose namuose įkurti muziejų, bet šaltėjant politiniams santykiams su Rusija ši mintis vis labiau tolo.
Nuo 1996 m. Lietuvos derybos su Rusija dėl Vydūno namų Tilžėje įstrigo. Vydūno draugijos pastangos suaktyvinti diplomatinį dialogą pasibaigė nesėkme. Paskutinis bandymas priminti apie Vydūną Tilžės gyventojams buvo 2018 metais. Tada Vydūno draugija bandė surengti mokslinę konferencija, bet vietos valdžia sumanymą sužlugdė. Galiausiai, kaip nušvietė naujienų portalai birželio 28-ąją, miesto valdžia pašalino ir A. Žukausko sukurtą memorialinę lentą.
Kodėl filosofas palankiai buvo vertintas net komunistų, bet tapo išniekintas šios dienos Rusijos valdininkų? Matyt, todėl, kad jis visą gyvenimą kovojo už pavergtų tautų laisvę.
Tomas Petreikis, VU docentas daktaras
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos spaudai rengiamą knygą „Vydūnas: anotuotoji (bio)bibliografijos rodyklė“