Nauja populiaraus pažinčių tinklapio „OkCupid“ surinkta statistika rodo, kad meilė tikrai nėra akla. Tiesą sakant, beveik niekas internete nėra aklas – ar tai bebūtų kvietimas draugauti per „Facebook“, ar žinučių siuntimas per „Twitter“, ar netgi ryšių plėtimas socialiniuose profesinio bendradarbiavimo tinklapiuose, bendravimas yra nepaprastai didele dalimi diktuojamas būtent jūsų profilio nuotraukos patrauklumo.
Pirmadienį Christianas Rudderis – „OkCupid“ duomenų rinkimo guru ir būsimos knygos apie juos autorius – savo bloge parašė, kad, be kita ko, nuotraukos yra atsakingos už daugiau kaip 90 proc. jūsų profilio populiarumo, kur kas labiau nei tokios smulkios detalės kaip asmenybė ar bendri interesai.
Tuo tarpu neseniai Jorko universiteto atliktas tyrimas patvirtino, kad žmonės daro labai asmeniškas ir kandžias išvadas apie kitus žmones, remdamiesi vien jų profilio nuotraukomis. Ir tai savo ruožtu taip pat atitinka Oregono valstijos universiteto tyrimą, kuris atskleidė, kad į tas jaunas moteris, kurios savo paskyrose turėjo „seksualių“ nuotraukų, jų bendraamžiai žiūrėjo ne taip rimtai.
Visai tai susideda į didelį spaudimą pasidaryti tą vienintelę, pačią tobuliausią „asmenukę“ (angl. selfie), kad ir kur internete ją keltumėte.
„Išvada: žmonės yra vienu metu ir geresni, ir blogesni, negu tikėjomės, - apie „OkCupid“ išvadas rašo blogerė ir feministė Gloria Ryan. – Antra išvada: lįskite iš interneto ir išeikite pasivaikščioti į lauką.“
Visos šios „išvados“ yra mums patogios, nes jos pabrėžia įsišaknijusią interneto ir internetinių pažinčių problemą. Bet jos taip pat neatsižvelgia į ganėtinai svarbią detalę apie žmogiškąją prigimtį: tą, kad tendencija vertinti žmones remiantis jų išvaizda yra visai nesusijusi su internetu. Iš tiesų, ji tikriausiai yra senesnė už internetą dešimtimis tūkstančių metų.
Tyrimai jau anksčiau parodė, kad mes vien tik atsižvelgdami į išvaizdą nesąmoningai padarome milžinišką skaičių išvadų: ar žmogus yra savimi pasitikintis ir emociškai stabilus, ar jis yra religingas, ar palaiko demokratus, ar respublikonus, ar yra homoseksualus, ar ne. Šį mėnesį Jorko universiteto Nacionalinės mokslų akademijos žurnale išleistas tyrimas rodo, kad be galo maži veido bruožų skirtumai (pavyzdžiui, tikslus žmogaus akių dydis) gali tiksliai nuspėti, kaip žmonės atsakytų į tokį kausimą, kaip „ar šis asmuo būtų geras romantinis partneris?“ (didelės akys – „taip“, mažos akys – „ne“).
Dar įdomiau tai, kad tokias išvadas mes darome kone akimirksniu. Vienas Harvardo medicinos mokyklos tyrimas atskleidė, kad mes tiksliai įvertiname kito žmogaus išvaizdą per 39 milisekundes – maždaug 180-ąją dalį laiko, kurį užtrukote skaitydami šį sakinį.
Tai daugeliui tyrėjų ir neuromokslininkų leidžia daryti išvadą, kad mes esame užprogramuoti „teisti“ žmones priklausomai nuo jų išvaizdos, ir kad tai, iš esmės, yra sugebėjimas įvertinti potencialius priešus ir partnerius, kuris buvo gyvybiškai svarbus ankstyvųjų žmonių asmeniniam saugumui ir egzistencijai bei evoliucionavo kartu su mumis iki pat šių dienų.
Tai reiškia, kad tie paviršutiniški vertinimai nėra interneto amžiaus pasekmė, o kur kas elementaresnis ir netgi gyvybiškai būtinas žmogiškosios prigimties aspektas.
„Galima netgi teigti, kad jeigu žmonės apie kitus nesusiformuotų išankstinės nuomonės, tai paneigtų esminę evoliucinės biologijos logiką“, - rašo Britų Kolumbijos universiteto tyrėjas Markas Schalleris.
Ar tai reiškia, kad žmonija iš prigimties yra paviršutiniška? Kad mes visi vergaujame savo emocijoms, nesvarbu, ar internete, ar realiame gyvenime?
Galima sakyti, kad taip. Taip, žmonės nuolat nesąmoningai vertina mus pagal išvaizdą procese, kurio mes negalime matyti ar kontroliuoti. Tačiau bent jau internete – kur pozuojame savo asmenukėms, pasirenkame, kokias nuotraukas kelti į „Facebook“ ar atsargiai apkarpome ar paryškiname spalvas savo „OkCupid“ profilio nuotraukoms – mes įgauname tos nuotraukos kontrolę. Socialinės užuominos, kurias galime suteikti bendraujant akis į akį, yra dinamiškos ir priklausomos nuo išorinių faktorių, kurių negalime kontroliuoti.
Realiame gyvenime neįmanoma visuomet atrodyti patraukliai ir draugiškai. Tačiau galime optimizuoti ir idealizuoti savo nuotraukas internete.
Galbūt tai paaiškina, kodėl kalbame apie internetą tokiais žodžiais kaip „paviršutiniškumas“, arba kodėl esame tokie greiti vadinti pažintis internete kvailumo ir beprasmybių miazma. Tačiau, galų gale, tai ne internetas yra paviršutiniškas. Tokie esame mes patys.
