Dar kartą, iš lėto. Karinis žvalgybinis laivas. Pilnas radarų ir kitos įslaptintos karinės aparatūros. Nesugebėjo. Aptikti. Gyvulių gabenimo kelto. Didesnio už save. Tiesiai savo kelyje. Plaukusio, beje, pagal visas laivybos taisykles. Ne taip kaip „Limanas“, kuris, kaip paprastai, tas taisykles pažeidė.
Su „Variagu“, tiesa, yra atskira juokinga istorija. Jis išgarsėjo 1904-1905 metais Rusijos-Japonijos karo metu, kai, nesugebėjęs padaryti nė menkiausios žalos priešui, buvo nuskandintas sekliame vandenyje – dideliam japonų džiaugsmui, mat jie tą laivą iš seklumos ištraukė ir padarė savo flotilės dalimi (o tuo metu neva „herojiškai žuvusi“ laivo komanda ilsėjosi pakankamai komfortiškame tuometiniame Japonijos karo įkaitų kalėjime). Iš štai ši gėdinga klounada yra tapusi vos ne pačiu šlovingiausiu rusų karinio jūrų laivyno istorijos puslapiu. Tereikia paklausti vidutinio statistinio ruso, kokius garsius savo šalies karinius laivus jis žino – iš karto būtų įvardintas „Variagas“ ir... ir, greičiausiai, viskas. Labiausiai sovietmečio dvoku persisunkę dar prisimintų kreiserį „Aurora“ ir šarvuotį „Potiomkiną“, pagarsėjusius tikrai ne kariniais pasiekimais. Na, dabar gal dar žinos ir „Limaną“. Ir „Admirolą Kuznecovą“.
Pastarasis, tiesa, iš tikrųjų yra nusipelnęs rusų flotilės ir apskritai Rusijos karinės galios simbolis. Jo, taip vadinamas, karinis žygis taip pat apstulbino rusofobus, dar kartą perspjovęs pačias pikčiausias jų fantazijas. Laivas prajuokino visą pasaulį XIX amžiaus garlaivių stiliaus dūmais, tuomet net nedalyvaudamas mūšyje prarado du naikintuvus (beveik ketvirtį visų, buvusių laive!) ir vos ne vos paršliaužė namo, kur iš karto buvo atiduotas remonto darbams, suplanuotiems iki 2021 metų, kurie, kaip dabar paaiškėjo, kainuos dvigubai daugiau nei manyta anksčiau – beveik 40 milijardų rublių. Nors ir šie skaičiai dar nėra galutiniai: turint galvoje, kas Rusijoje vyksta su bet kokių remontų ar statybų sąmatomis ir terminais, galima nė neabejoti, kad tiek vienas, tiek kitas skaičius tikrai išaugs ir dar ne kartą. Atvirtai kalbant, netikiu, kad pati Rusija tiek ilgai išgyvens, kad ir vėl išvystų sveiką ir gyvą „Kuzią“. Greičiausiai, atitinkamą teritoriją trečiajame dešimtmetyje kontroliuosianti grupuotė tiesiog atiduos tą apgailėtiną geldą į metalo laužą – tai praktiškai vienintelis dalykas, kurį rusai moka daryti gerai. Lygiai taip pat, kaip tai jau dabar daroma su gamyklomis jų okupuotose Ukrainos teritorijose.
Palyginimui – du kiti tos pačios klasės laivai, parduoti Indijai ir Kinijai, jaučiasi visai neblogai. (Juokingas dalykas: kinų lėktuvnešis „Liaoning“ savo sovietinėje praeityje taip pat spėjo pabūti „Variagu“. Matyt, tokia jau rusiškųjų „Variagų“ lemtis – galiausiai tarnauti jei ne Japonijai, tai nors Kinijai.) Tačiau, skirtingai nuo Rusijos, pas kurią, galima sakyti, lėktuvnešių dabar jau nebėra (ir nebus), nei Indija, nei Kinija vien sovietiniu paveldu apsiriboti nežada. Indija kitais metais pradės eksploatuoti tos pačios klasės savo pačių lėktuvnešį „Vikrant“ (dar vieną su branduoline varomąja sistema, lėktuvų katapultomis ir kariniais dronais – kol kas dar projektavimo stadijoje), o kinai praktiškai kitą dieną po to, kai rusai pralaimėjo jūrų mūšį avims, paleido savo antrąjį lėktuvnešį „tip 001A“ (oficialus vardas laivui kol kas nepaskirtas). Konstrukcijos prasme, jis yra praktiškai tos pačios klasės kaip „Kuznecovas“ (ir „Liaoning“), tad galime palyginti: kinai savo lėktuvnešį pilnai pastatė per truputį daugiau nei dvejus metus (laivo korpusas buvo pradėtas statyti 2015 m. pradžioje), kai tuo tarpu rusai saviškį vien remontuoti planuoja daugiau nei trejus metus! Trečiasis kinų lėktuvnešis „tip 002“ yra pradėtas statyti 2016 metų vasarį; jis radikaliai skirsis nuo savo pirmtakų ir turės branduolinę varomąją sistemą bei katapultas.
Tuo tarpu tos versijos, kuriomis rusai paaiškina savo patiriamas nesėkmes ir katastrofas, yra vos ne nuostabesnės ir stebuklingesnės už pačias nesėkmes. Štai, pavyzdžiui, visai neseniai jie su nuostaba suprato, kad Žemė, pasirodo, nėra plokščia – būtent toks atsakymas („mes neatsižvelgėme į Žemės kreivę“) buvo pateiktas į klausimą, kodėl gi taip išgirtos „naujausios“ rusų oro gynybos sistemos nesugebėjo apginti Assado bazės nuo dar 8 dešimtmetyje sukurtų amerikietiškų „Tomahaukų“. O dabar jie aiškina (kaip praneša gazeta.ru), kad praėjusių metų gruodį rusų propagandininkų iki Sirijos taip ir nenuskraidinęs „Tu-154“ sudužo neva dėl to, kad lėktuvo krovininė galia buvo viršyta daugiau nei 12 tonų, apie ką ekipažas „nežinojo“. Menkiau su aviacijos reikalais susipažinusiems žmonėms paaiškinsiu: orlaivio masės ir pusiausvyros apskaičiavimas yra esminė piloto pareiga prieš kiekvieną skrydį, nei jei kalba eina apie mažytį vienvietį lėktuvėlį, valdomą „iš akies“, o juo labiau – apie oro lainerį, kuriam net esant apkrovos normos ribose, nuo jos rodiklių priklauso daugybė parametrų (pavyzdžiui, stabilizatoriaus nustatymo kampas). Trumpai tariant, lengviau įsivaizduoti lainerio pilotą, į darbą atėjusį be kelnių, nei pakilusį į orą, nežinant, kokia pas jį apkrova, kiek yra degalų ir kiek dar jų galima (ir reikia) papildyti tarpinėje stotelėje, kad nebūtų pažeistos masės centriškumo charakteristikos (kurioms, beje, „Tu-154“ dokumentacijoje yra skirta visa knyga – antra iš dešimties). Atvirai kalbant, aš jau nė nebežinau, kuo labiau stebėtis – rusų paaiškinimų kvailumu, ar galimybe, jog tai gali būti tiesa: kad pas juos iš tiesų tokie pilotai (priminsiu, kad orlaivis priklausė Gynybos ministerijai), toks lėktuvų aptarnavimo personalas (atsakingas už lėktuvo pakrovimą ir degalų pildymą) ir iš tiesų viskas yra būtent taip. Beje, visai neseniai Buriatijoje nukrito dar vienas naikintuvas „MiG-31“...
Užtat Rusija iškopė į trečiąją vietą pasaulyje pagal išlaidas gynybai! Aplenkusi, baisu ir pasakyti, pinigų pertekusią Saudo Arabiją! Štai kaip tai atrodo skaičiais: JAV – 36 % visų pasaulinių išlaidų ($611 mlrd.), Kinija – 13 % ($215 mlrd.), Rusija... 4 % ($69,2 mlrd.). Bet iš dabartinės Rusijos situacijos nepanašu, kad tos lėšos nukeliauja, kur reikia (iš šitos vagių šalies nieko kito ir negalima tikėtis). Taip, tuo klausimu pasisakė ir Rusijos Federacijos Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas, generolas leitenantas Viktoras Poznichiras, pareiškęs, kad amerikiečių priešraketinė gynyba „leidžia suduoti staigų branduolinį smūgį Rusijai“, t.y., išvertus iš generoliškos kalbos, – neleidžia Rusijai suduoti branduolinio smūgio JAV. Paskutinė galimybė tai padaryti galutinai bus prarasta iki 2022 metų. Tad visiems tiems panikuotojams, bijantiems paliesti Blogio imperiją dėl jos surūdijusio branduolinio šlamšto, jau laikas nusiraminti – jei ne dabar pat, tai artimiausioje perspektyvoje.
Atsiras sakančių, kad iš tiesų Poznichiras ne Rusijos bejėgystę konstatuoja, o siekia tokiu būdu išsireikalauti sau daugiau pinigų iš biudžeto. Tačiau tai irgi gera naujiena – jei pamenate, būtent ginklavimosi varžybos galutinai sunaikino sovietinę Blogio imperijos inkarnaciją.
Vienaip ar kitaip, realiai kariauti šiandieninė Rusija gali nebent su tokiomis šalimis kaip Gruzija – ir tai patirdama neproporcingus nuostolius. Net Ukrainai tesugeba nemačiomis ir netiesiogiai kenkti, sukčiaujant, nešvariai žaidžiant ir užtikrinant, kad smūgiai nepersikels į savą teritoriją – plataus masto karui nėra nei jėgų, nei resursų. O bet koks karinis susidūrimas su Vakarais ar Kinija Rusijai būtų absoliuti katastrofa. Būtina kuo aiškiau parodyti rusams, kad mes tai suprantame.
Jurijus Nesterenka
