Šeštadienį Vilniuje aukso žiedus sumainė temperamentingoji radijo laidų vedėja ir taksų mylėtoja Skaiva Jasevičiūtė (33 m.) ir jos išrinktasis verslininkas Artūras Kraujalis (40 m.). Amžiną meilę pora prisiekė vieno Vilniaus viešbučio vidiniame kiemelyje.
Skaivos mylimi šunys, atrodo, dirigavo, visai ceremonijai – jau takas į kiemelį buvo išpuoštas baltais balionais su jaunavedžių ir keturių taksų siluetas. Prie piešinio puikavosi angliškas užrašas, sakantis, kad jie gyvens ilgai ir laimingai. Tas pats logotipas puikavosi ir ant sienelės, prie kurios stovėdami jaunavedžiai priėmė sveikinimus, ir ledo skulptūroje, puošusioje šventę. Pasakišką atmosferą taip pat kūrė baltų gėlių dekoracijos ir Gedimino Jauniaus saksofono muzika.
Šventė buvo surengta gana greitai – per tris mėnesius.
„Nusprendėme, kad nėra ko laukti. Jei įvyko piršlybos, nebūtina laukti metų“, – šypsojosi Skaiva. Ji patikino, kad net pati stebėjosi, kokia buvo rami šią dieną. Pasak jos, viskas vyko pagal planą, tad nebuvo jokio streso.
„Kai esi užtikrintas tuo, ką darai, nereikia jaudintis, – kalbėjo Skaiva ir pridūrė, kad visą dieną ją lydėjo tik geri ženklai. – Kol man darė makiažą, stebėjau varną, kuri tiesiogine žodžio prasme šoko ant stogo. Nusprendžiau, kad tai – labai geras ženklas. Jei net varnos šoka per mano vestuves, tai patikėkit, viskas tikrai bus gerai.“
Svarbiausiai dienai Skaiva pasirinko dizainerės Viktorijos Jakučinskaitės mados namų „Tiulio fėja“ vestuvinę suknią. Balta žemę šluojanti suknia buvo puošta nėriniais. Prie jos buvo priderintas žemę siekiantis šydas. Vakarui Skaiva pasirinko kiek patogesnę, tačiau taip pat „Tiulio fėjos“ suknią. Beje, V.Jakučinskaitė pasirūpino ir pagalvėle žiedams, kurią, pritvirtinus prie petnešų, jaunavedžiams atnešė vienas S.Jasevičiūtės taksų.
„Šioms pareigoms parinkom Versalį. Jis vis dėlto buvo vienas iš tų šunų, dėl kurių mes pradėjome draugauti. Ir jis patikimas – tikrai ateis pas jaunuosius, o ne nubėgs su žiedais pas svečius“, – prieš vestuves juokavo Skaiva.
Vis dėlto vestuvių šventėje dalyvavo visi Skaivos taksai. Kartu su jaunavedžių šeimos nariais atėję šunys buvo šventiškai papuošti varlytėmis. Išvydę svetimus šunis (savo augintinius atsivedė ir vestuvių svečiai) S.Jasevičiūtės augintiniai pasiuto skalyti.
Auksinius žiedus jaunavedžiams juvelyras nuliejo iš S.Jasevičiūtės tėvų vestuvių žiedų. Ant jų puikuojasi užrašas: „Kad santuoka truktų taip ilgai ir smagiai kaip mūsų“.
Jau kitą dieną po šaunių vestuvių Skaiva išdidžiai pavardę pasikeitė į Kraujalės. Ir pirmą kartą atvirai žurnalui „Žmonės“ papasakojo apie pažintį ir draugystę su santūriu savo mylimuoju.
Sausį trejų metų sukaktį švęsianti pora sako, kad jų istorija prasidėjo gana banaliai. Su draugėmis bare sėdėjusi Skaiva krito į akį Artūrui. Jis patikusiai moteriai atsiuntė šampano, o vėliau išsivystė ir pokalbis. Vis dėlto Skaiva nėra linkusi to vadinti meile iš pirmo žvilgsnio.
Tiesa, jau po poros pažinties dienų abu išsiruošė į... šunų parodą. Skaiva juokiasi, kad, nepaisant jos didelių pastangų, užkrėsti Artūro aistra ir begaline meile šunims jai nepavyko.
„Jis mane šlykščiai apgavo! Artūras su manimi susipažino, apsimetė, kad jam patinka šunys (netgi įsigijo Lionelį!), o kai galiausiai mane apžavėjo ir nukabino, pasakė: „Ne taip ir stipriai man patinka tie tavo šunys.“
Artūras ir nesigina, kad be proto myli šunis, bet jie jam ir netrukdo.
„Šunys – mano mylimo žmogaus hobis, ir aš jį gerbiu“, – paaiškina. „Artūras mane priėmė su visu priedu: būna, vyrai priima moteris su vaikais, mane priėmė su visais mano šunimis“, – priduria Skaiva.
Praėjus dar porai dienų, Skaiva neslėpė džiaugsmo – viskas buvo tiesiog tobula.
„Na štai aš ir ištekėjusi moteris! Vestuvės buvo fantastiškos! Ačiū visiems prisidėjusiems prie mano grožio ir prie šventės. Ačiū visiems atėjusiems, ačiū už šypsenas sveikinimus ir staigmenas mums. Už visus keliame šampano taures!“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji.
