Vakarų šalių karybos ekspertai aiškinasi, ar autonominis dirbtinio intelekto valdomas bepilotis orlaivis pernai Libijoje žudė žmones ir darė tai nevaldomas žmogaus ir negavęs nuotolinės komandos.
Praėjusią savaitę paskelbta Jungtinių Tautų ekspertų grupės ataskaita, kurioje daroma išvada, kad novatoriškas Libijoje panaudotas dronas „susekė ir nuotoliniu būdu įtraukė į mūšį“ už Libijos maršalą Khalifą Haftarą kovojančius karius, paskatino aistringas Vakarų saugumo ekspertų ir analitikų diskusijas.
Vyriausybių atstovai Jungtinėse Tautose jau keletą mėnesių diskutuoja, ar reikalingas susitarimas dėl tarptautinio pakto, reglamentuojančio ginkluotų autonominių ir kitokio pobūdžio bepiločių orlaivių naudojimą, ir kokie jiems turėtų būti taikomi apribojimai. JT Libijos ataskaita dar labiau paskatino tokio pobūdžio diskusijas. Bepiločių orlaivių pažanga „yra reikšminga tiek regioniniu, tiek pasauliniu mastu“, – sako Ziya Meralis iš Didžiosios Britanijos karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI).
„Atėjo laikas įvertinti situaciją su turkų dronais ir kita pažangia karo technika, ką tai reiškia regionui ir ką tai reiškia NATO“, – sakė jis RUSI organizuoto renginio Londone metu.
Remiantis JT ataskaita, Turkijoje pagaminti autonominiai orlaiviai „Kargu-2“ praėjusių metų kovą greičiausiai Libijos nacionalinio susitarimo vyriausybės vardu surengė keletą plataus masto išpuolių prieš Haftaro kariuomenės dalinius – tai buvo pirmas kartas, kai dirbtinio intelekto valdomi dronai įvykdė sėkmingą puolimą. „Kargu-2“ liekanos buvo surastos vėliau.
Daugelis žmogaus teisių organizacijų priešinasi programuojamų bepiločių orlaivių, kuriems nereikalingas nuotolinis valdymas, naudojimui. Buvo gandų, kad Turkijoje pagaminti dirbtinio intelekto valdomi dronai kartu su nuotoliniu būdu valdomomis bepilotėmis skraidyklėmis pernai buvo naudojami Azerbaidžano pajėgų susirėmimuose su Armėnija dėl ginčytino Kalnų Karabacho ir aplinkinių regionų.
Milijonas dilemų
Jei dirbtinio intelekto valdomos bepilotės skraidyklės iš tiesų surengė mirtiną plataus masto išpuolį, tai būtų galima vadinti „naujo autonominių ginklų panaudojimo etapo pradžia“, – nuogąstaujama Atominių mokslininkų biuletenyje. Dirbtinio intelekto valdomų dronų, galinčių naudoti veido atpažinimo technologiją, kritikai teigia, kad tai kelia daug moralinių, etinių ir teisinių dilemų.
„Šio tipo ginklai veikia programinės įrangos algoritmais, pasitelkus didelius mokymo duomenų rinkinius „išmokytais“, pavyzdžiui, klasifikuoti įvairius objektus. Kompiuterinio matymo programos gali būti mokomos atpažinti mokyklinius autobusus, traktorius ir tankus. Tačiau duomenų rinkiniai, pagal kuriuos jie yra „mokomi“, gali būti nepakankamai sudėtingi ar patikimi ir dirbtinis intelektas gali „išmokti“ ne to, ko reikia“, – perspėjama mokslininkų biuletenyje.
„Kargu-2“ gamintojas „Defense Technologies and Trade“ (STM) praėjusiais metais Turkijos žiniasklaidai sakė, kad jų bepiločiuose orlaiviuose yra įrengta veido atpažinimo technologija, leidžianti identifikuoti ir neutralizuoti atskirus taikinius, nedislokuojant sausumos pajėgų. O bendrovės vadovai teigia, kad „Kargu-2“ bepiločiai orlaiviai gali veikti kartu, užtikrindami plataus masto gynybą.
Praėjusį mėnesį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gyrė Turkijos bepiločių orlaivių efektyvumą sakydamas, kad jų pasiekti rezultatai „privers perrašyti karybos strategijas“. Turkijos pareigūnai pripažino, kad Turkija juos naudojo karinėse operacijose Šiaurės Sirijoje.
Kalbėdamas savo valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) parlamentiniame susitikime Ankaroje, Erdoganas teigė, kad Turkija planuoja nesustoti ir siekia būti tarp pirmųjų šalių, sukūrusiu dirbtinio intelekto valdomą karinį lėktuvą. Neseniai pagrindinio turkų bepiločių orlaivių gamintojo „Baykar“ vadovas paskelbė, kad 2023 m. bendrovė ketina išbandyti bepiločio naikintuvo prototipą.
„Svarbus žaidėjas“
Pastaraisiais metais Turkijai taikytos sankcijos ir embargai buvo pagrindinė Ankaros varomoji jėga, skatinanti kurti naujos kartos netradicinę ginkluotę, sako Ulrike Franke iš Europos užsienio santykių tarybos. „Turkija tapo svarbiu žaidėju pasaulinėje dronų rinkoje“, – teigė ji RUSI renginyje. Anot jos, kalbant apie ginkluotus bepiločius orlaivius, galima išskirti keturias valstybes: JAV, Izraelį, Kiniją ir Turkiją. Pastarosios dvi – „nauji žaidėjai šioje srityje“ – siekia kaip įmanoma plėsti bepiločių orlaivių pardavimą, nes, skirtingai nei JAV, nepasižymi santūrumu, kai kalba pasisuka apie jų eksportą.
„Turkija parodė, kad vidutinio dydžio valstybė, pasitelkusi protą ir pinigus, gali sukurti labai rimtus ginkluotus bepiločius orlaivius“, – sakė Franke.
Praėjusių metų spalį, kai dėl ginčytino Kalnų Karabacho anklavo kilo rimčiausios nuo 1994 metų kovos, Turkijos bepiločiai orlaiviai buvo vertinami kaip pagrindinis Azerbaidžano pajėgų pranašumas prieš Armėnijos kariuomenę. Šios skraidyklės maustė Armėnijos oro gynybą ir triuškino rusų gamybos tankus.
Analitikų skaičiavimu, maždaug 90 šalių turi karinių bepiločių orlaivių, naudojamų žvalgybos misijose, o mažiausiai keliolika valstybių turi ginkluotų bepiločių skraidyklių. Manoma, kad Didžioji Britanija tokių turi 10; Turkija apie 140. JAV oro pajėgos turi apie 300 vien „Reaper“ dronų. Ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimas tiksliniam žudymui už oficialių karo zonų ribų yra labai ginčytinas. Tačiau dirbtinio intelekto valdomų bepiločių skraidyklių kūrimas kelia dar didesnį susirūpinimą.
„Vis daugiau ir daugiau šalių įsigyjant ginkluotus bepiločius orlaivius kyla pavojus, kad gali daugėti nesutarimų dėl dronų naudojimo ir jų keliamų iššūkių tarptautinei teisinei sistemai, taip pat demokratinėms vertybėms, pavyzdžiui, skaidrumui, atskaitomybei ir teisės viršenybei“, – balandį paskelbtame tyrime pažymėjo Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio mokslo ir tyrimų centro „Chatham House“ analitikai.
„Vertėtų į tai dar labiau atkreipti dėmesį, atsižvelgiant į bepiločių orlaivių parko plėtrą ir naujus jų pritaikymo būdus, kai nėra aiškaus jų naudojimą reglamentuojančio teisinio pagrindo“, – teigia tyrimo autorės Jessica Dorsey ir Nilza Amaral.
