Tačiau dabar, praėjus jau vieneriems metams po Trumpo inauguracijos, dauguma analitikų sutinka dėl vieno: ekonomika iš esmės yra tokia pat stipri, kokią jis paveldėjo iš Baracko Obamos.
Nors augimas per metų laikotarpį sustiprėjo, kol kas nėra aišku, ar tokia tendencija tęsis ir toliau. Tuo tarpu darbuotojų samdymas ir atlyginimų augimas nuo paskutiniųjų Obamos kadencijos metų netgi susilpnėjo. Vartotojai ir verslininkai yra nusiteikę optimistiškiau, bet tas užtikrintumas dar nevirsta reikšminga nauda ekonomikai.
„Nematau kokio nors pastebimo lūžio nuo praėjusių metų, – sako Michaelas Strainas, „American Enterprise Institute“ ekonomistas. – Žmonės yra linkę pervertinti tai, kokią įtaką prezidentas daro ekonomikai.“
Atrodo, kad JAV visuomenė laikosi panašių įsitikinimų, rodo praėjusią savaitę Kvinipiako universiteto paviešinta apklausa, atskleidusi, kad nors du trečdaliai amerikiečių rinkėjų ekonomiką vertina „puikiai“ arba „gerai“ (daugiausiai nuo apklausos rengimo pradžios 2001 m.), net 49 proc. respondentų šį nuopelną priskyrė prezidentui Obamai, palyginus su 40 proc., kurių manymu, ekonomiką sustiprino Trumpas.
Žinoma, negalima teigti, kad naujasis prezidentas visiškai nieko nepadarė. Sėkmingai prastumtas jo siekis apkarpyti pajamų ir korporacinius mokesčius bei jo žengti žingsniai sumažinant reglamentavimą padėjo sustiprinti akcijų biržą, brokeriams tikintis didesnio korporacijų pelno, o dauguma ekonomistų prognozuoja, kad tas augimas stiprės ir šiais metais.
„Mes sukūrėme daugiau nei 2 mln. naujų darbo vietų nuo rinkimų, – praėjusią savaitę Nešvilyje, Tenesyje sakė Trumpas. – Ekonominis augimas išaugo virš 3 procentų, o to neva neturėjo būti dar ilgą laiką. Mes lenkiame darbotvarkę. Nedarbas yra 17 metų žemumose.“
Šios tendencijos ne itin skiriasi nuo to, kas buvo užfiksuota anksčiau. Paskutiniaisiais Obamos kadencijos metais darbdaviai sukūrė daugiau naujų darbo vietų – 2,2 mln. 2016 metais ir beveik 3 mln. 2014-aisiais. Ekonominis augimas iš tiesų viršijo 3 proc. kasmetinį lygį per antrą ir trečią 2017 m. ketvirčius. Tačiau verta prisiminti, kad jis buvo pakilęs aukščiau 4 proc. per antrą ir trečią 2014 m. ketvirčius.
Nedarbo lygis nukrito nuo 4,8 proc., kai Trumpas perėmė prezidento pareigas, iki 4,1 proc. dabar. Jis krito tokiu pat lygiu arba daugiau 2013, 2014 ir 2015 metais.
Beje, įdomu tai, kad savo prezidentinės kampanijos metu Trumpas vadino ekonomiką „stovinčia vietoje“, o nedarbo lygį apibūdino kaip „vieną didžiausių apgaulių šiuolaikinėje politikoje“. Dabar jis vyriausybės duomenis priima be jokių abejonių.
Daugybė ekonomistų prognozuoja, kad ekonominis augimas 2018 m. dar sustiprės, daugiausia dėl mokesčių apkarpymų ir Trumpo administracijos dereglamentacijos pastangų, kas paskatins korporacijų investicijas ir vartotojų išlaidų lygį. Kol kas jau 15 reglamentų, įvestų Obamos administracijos, buvo panaikinti Kongreso, o dar dešimtys kitų laikinai negalioja.
„2017-aisiais iš esmės matėme Obamos ekonomiką, – sako Markas Zandi, „Moody‘s Analitics“ vyriausiasis ekonomistas. – Tačiau žengiant į priekį tikrai pamatysime Trumpo ekonomiką.“
Tai lems ir kiti faktoriai, be mokesčių apkarpymo ir dereglamentavimo. Pirmą kartą nuo recesijos pabaigos 2009 m. globalinė ekonomika džiaugiasi plataus masto augimu. Vokietijos ekonomika 2017 m. plėtėsi 2,2 proc., greičiausiai per šešerius metus. Verslininkų optimizmas Japonijoje yra aukščiausiame lygyje per 11 metų, o Kinija vis dar džiaugiasi beveik 7 proc. kasmetiniu augimu.
Tokio tipo augimas padeda didinti ir JAV produktų eksportą, stiprina gamintojų galimybes plėsti verslą, o taip pat neša didesnį pelną akcijų biržoms, teigia ekonomistai.