Kiekvienas žmogus kartkartėmis išgyvena liūdnus jausmus: netekties, nusivylimo ar tiesiog liūdesio. Normaliai tokie jausmai yra trumpalaikiai, žmogus sulaukia paramos iš artimiausios aplinkos (meilės, paguodos, šilumos) ir liūdesys po kelių dienų praeina.

Depresija yra gilus ir ilgalaikis išgyvenimas. Tai emocinė išraiška, išeinanti už paprasto liūdesio ribų. Depresijos metu liūdesys yra lydimas mąstymo, elgesio ir biologinių funkcijų sutrikimų, kurie tampa daugiau ar mažiau autonomiški nuo bet kokių išgyvenimų, davusių jiems pradžią.

Paprastai kalbant, žmonės, sergantys depresija, jaučia slogius, liūdnus jausmus ilgą laiką ir nežino, koks įvykis juos sukėlė (pvz.: „nieko neatsitiko, bet man taip liūdna, kad nenoriu keltis iš lovos“).

Depresijos eiga

Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių. Esant sunkiai būklei, gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo. Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija. Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.

Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų. Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60 % pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras. Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą. Kartais depresijos simptomai būna išreikšti dvejus ar daugiau metų (lėtinė depresija). Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas. Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai.

Depresija – tai liga (kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar širdies liga), kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Tai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms.

Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui, o aplinkiniai tikisi, kad jis „suims save į rankas“, pažvalės. Tokie reikalavimai ir viltys beprasmiai.

Kaip gydoma depresija?

Tradicinis gydymas: psichoterapinio ir medikamentinio gydymų kombinacija. Bet nauji tyrimai rodo, kad adatų terapija šalina depresijos simptomus efektyviau nei antidepresantai bei neturi tokio šalutinio poveikio kaip tricikliai antidepresantai. Mokslininkai mano, kad ši tradicinės kinų medicinos priemonė galėtų pasitarnauti kaip alternatyva tiems asmenims, kurių atveju gydymas antidepresantais nėra efektyvus arba šalutinis antidepresantų poveikis yra pernelyg didelis.

Negydoma depresija tęsiasi iki puses metu, dažnai ir ilgiau, pagerėjimas būna nepilnas, dar jaučiami kai kurie simptomai, kurie trukdo žmogaus kasdieninei veiklai. Nesigydant yra didelė depresijos priepuolio pasikartojimo galimybė ir perėjimas į sunkesnę ar lėtinę depresijos formą. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą.

Yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija:

• Prisiminkite, kad depresija yra pagydoma.
• Depresija verčia neigiamai mąstyti apie save patį, apie pasaulį, žmones, ateitį. Šios mintys laikinos; išgijus nuo depresijos jos pasikeis.
• Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip Jums atrodo.
• Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
• Pasikalbėkite apie savo išgyvenimus su gydytoju, psichologu ar žmonėmis, kuriais pasitikite.
• Judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.
• Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo.
• Susidarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai. Svarbu būti užsiėmusiam, net jei nieko nesinori.