Naujos minimalių socialinio draudimo įmokų „grindų“ išimtys – visiems neįgaliesiems, taip pat pareiga darbdaviams primokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų dalį. Tokios nuo liepos įsigaliojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos užtikrins didesnį socialinį teisingumą, o jautriausios socialinės grupės taps konkurencingesnės darbo rinkoje.

Birželį socialinio draudimo įmokų papildomai primokėta už 30 tūkst. darbuotojų, gaunančių mažesnę nei minimalią algą. Šis skaičius nuo metų pradžios mažėja, tačiau ženkliai sumažėjo ir darbuotojų, kuriems ši nuostata gali būti taikoma.

Palyginti, pernai gruodį buvo apie 150 tūkst. dirbančiųjų, kurių pajamos nesiekė minimalios algos, o birželį tokių jau 103 tūkst. Šį pokytį galėjo lemti ir taikomas „grindų“ reikalavimas – dalis darbdavių, užuot primokėję įmokų, tokiems darbuotojams pradėjo mokėti bent minimalų atlyginimą.

„Skaičiuojame, kad teigiamą socialinio draudimo įmokų „grindų“ poveikį dėl sumokėtų papildomų įmokų arba dėl to, kad buvo padidinta alga, galėjo pajusti apie 80 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek gyvena Panevėžio dydžio mieste. Įstatymas padėjo įgyvendinti tai, ko siekėme – mažinti socialinę atskirtį ir padidinti garantijas mažiausiai uždirbantiems – jie gaus didesnes pensijas, ligos, motinystės, nedarbo išmokas“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Įvertinus minimalių socialinio draudimo įmokų įtaką dirbantiesiems įstatymo pakeitimais nuo liepos siekiama detaliau apibrėžti išimtis, kad jos būtų sąžiningos ir užtikrintų, jog jautriausios socialinės grupės liktų konkurencingos darbo rinkoje.

Nuo liepos 1 d. pakeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnį, jeigu darbo užmokestis yra mažesnis nei patvirtinta minimali mėnesio alga, darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei minimaliosios mėnesio algos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba