Amerikos Plaučių ligų specialistų asociacija įtraukė Čikagą tarp 25 šalies miestų su didžiausia oro tarša smogu ir kietosiomis dalelėmis. Šį reitingą organizacija sudarė išanalizavusi Aplinkosaugos agentūros metinę ataskaitą.
Lyginant su ankstesnių metų rezultatais, Čikaga demonstruoja nedidelį pagerėjimą kietųjų dalelių srityje, tačiau mieste užfiksuota daugiau dienų su sveikatai kenksmingomis sąlygomis, išprovokuotomis smogo – ore tvyrančių teršalų miglos, matomos plika akimi.
Smogas yra oficialiai vadinamas fotochemine oro tarša (anglakalbėse šalyse – ir ozono oro tarša). Įvairius teršalus į orą išmeta automobiliai, pramonė, anglį, medieną kūrenančios elektrinės ar namai, daug teršalų į orą patenka purškiant pesticidus ir herbicidus, naudojant aliejinius bei kitus tirpikliais skiedžiamus dažus ir lakus ir t. t. Esant saulėtam orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairios fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai: ozonas, azoto oksidas, aldehidai, benzenas ir kitos medžiagos. Kuo daugiau saulės šviesos – tuo daugiau ozono taršos sukuriama.
Ozono tarša gali išprovokuoti astmą ir kitus kvėpavimo takų negalavimus bei padidinti tokių ligų kaip diabetas riziką. Ji prisideda prie hospitalizacijų ir ankstyvos mirties.
Praėjusį mėnesį Plaučių ligų specialistų asociacija išplatino atskirą ataskaitą, kurioje skelbiama, kad perėjimas prie elektromobilių ir elektra varomų sunkvežimių galėtų užkirsti kelią tūkstančiams ankstyvų mirčių Ilinojuje.
„Čikaga yra stambus transporto centras, – interviu sakė šios asociacijos Ilinojaus skyriaus direktorė Kristina Hamilton. – Tai rimtai prisideda prie mūsų mieste esamo lygio.“
Čikaga su Dalasu-Fort Vortu kasmetiniame reitinge, kuriame yra apskaičiuotas 2018-2020 metų oro taršos vidurkis, pasidalino 16-ąja vieta. Pirmoje reitingo vietoje yra Los Andželas.
Nors Čikagos rajone pagerėjo kietųjų dalelių taršos lygis, jis vis dar yra per didelis, sakė Hamilton. Čikagos metropolitene tarša yra mažesnė už dabartinius Aplinkosaugos agentūros maksimalius leistinus tokios taršos lygius, tačiau mokslininkai sutinka, kad šios ribos yra per didelės, todėl agentūra vėliau šiais metais turėtų pakoreguoti leistinus lygius.
„Mes tvirtai pasisakome už tai, kad Aplinkosaugos agentūra sugriežtintų dalelių taršos standartus“, – sakė Hamilton.
Kietųjų dalelių tarša yra sudaryta iš mažų kietų ir skystų medžiagų, išmestų iš dyzelinių ir dujinių transporto priemonių, tokių kaip sunkvežimiai, autobusai ir automobiliai. Ją taip pat išskiria gamyklos ir iškastinio kuro jėgainės. Dalelės yra tokios mažos, kad kelia didelį pavojų sveikatai, nes gali įsiskverbti giliai į plaučius ir sukelti kvėpavimo bei kitų sveikatos problemų. Kasdienis poveikis gali būti mirtinas ir gali sukelti širdies priepuolius ir insultus, taip pat kvėpavimo sutrikimus.
Pagal kasmetinę kietųjų dalelių taršą Čikaga ir Hjustonas pasidalino 22 vietą reitinge. Šiame reitinge pirmauja Beikersfildas (Kalifornija) ir keli kiti Vakarų Pakrantės metropolitenai.
Nors miškų gaisrai gerokai padidino oro taršą Vakarų Jungtinėse Valstijose, Čikaga yra viena iš labiausiai transporto ir pramonės šaltinių užterštų miestų šalyje, teigiama ataskaitoje.
Surinkti duomenys didžiąja dalimi yra miestų zonose įrengtų oro monitorių rezultatas.
Ataskaitoje teigiama, kad ozono ir kietųjų dalelių tarša yra išskirta, nes jos yra „du iš labiausiai paplitusių ir pavojingiausių oro teršalų“.
Ataskaitoje pažymima, kad nacionaliniu mastu asmenys, kuriems kyla didžiausias pavojus patirti žalą dėl šių dviejų tipų oro taršos, yra rasinės mažumos, skurdžiai gyvenantys asmenys, vaikai, pagyvenę žmonės ir tie, kurie turi lėtinių sveikatos problemų. Juodaodžiai ir ispanakalbiai dažnai negauna paskolų būstui įsigyti geresniuose rajonuose, tad įsikuria ten, kur yra daug pramoninės taršos.
„Didžioji dalis šios nelygybės gali būti siejama su ilga sisteminio rasizmo istorija Jungtinėse Valstijose“, – pažymima ataskaitoje.
