Kai kurie žmonės labai nenoriai eina į darbą, kiti nekantrauja tai padaryti. Tačiau kaip iš tiesų svarbu yra mėgautis savo darbu?

Naujas „RAND“ tyrimas rodo, jog beveik du trečdaliai JAV darbuotojų nėra patenkinti savo dabartinio darbo sąlygomis. Kitas tyrimas atskleidė, jog blogą darbą pasirinkę bedarbiai patyrė daug daugiau streso negu tie, kurie taip ir neįsidarbino. Šie tyrimai parodė darbo jėgos sunkumus ir neigiamą netinkamos darbo aplinkos poveikį darbuotojams.

Kaip iš tiesų jaučiasi amerikiečiai?

„RAND“ tyrime dalyvavo daugiau nei 3000 25-71 metų amžiaus amerikiečių. Jiems teko atsakyti įvairius klausimus apie savo darbą.

„Labiausiai stebino tai, kad labai daug žmonių darbo vietoje patyrė priešiškas socialines sąveikas,“ – aiškino tyrimo autorė Nicole Maestas.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad tokias patirtis, tarp kurių yra žodiniai užgauliojimai bei seksualinis priekabiavimas, išgyvena vienas iš penkių JAV darbininkų.

Vienas svarbiausių šios statistikos faktorių yra darbo vadovas. Tyrimo metu paaiškėjo, jog tinkamas vadovas gali sumažinti neigiamų socialinių sąveikų darbo vietoje skaičių dvigubai.

„Organizacijos kultūrą ir vertybes nulemia jos viršus. Todėl labai svarbu, kad viršininkas nepraleistų pro akis nepagarbos ar kito netinkamo elgesio,“ – kalbėjo Maestas.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, jog vienas iš keturių amerikiečių bent ketvirtadalį darbo laiko praleidžia atlikdamas intensyvias, pasikartojančias ir labai sekinančias fizines užduotis. Be to, daugiau nei pusė tyrimo dalyvių pripažino, kad dirba pavojingomis sąlygomis.

Vienas iš keturių amerikiečių teigė, jog neturi užtektinai laiko pabaigti savo darbo, o beveik pusė pripažino, jog yra priversti dirbti laisvalaikiu. Taip pat paaiškėjo, jog moterims daug sunkiau išsiprašyti laisvo laiko, kurio metu būtų galima išspręsti asmenines problemas.

Skirtumai taip pat matomi ir darbų sudėtingume. Moterys daug dažniau susiduria su užduotimis, kurių metu reiktų spręsti sudėtingas ar netikėtas problemas, negu tokio pat amžiaus bei išsilavinimo vyrai.

Nors 75 procentai darbuotojų per pastaruosius metus dalyvavo specialiuose apmokymuose, vos 38 procentai mano, kad darbe turi progų tobulėti.

Maestas tikina, jog šis tyrimas suteikia labai daug svarbios informacijos darbdaviams. Kalbant apie darbo aplinką, pastebima, jog laimingi darbuotojai dirba daug produktyviau. Tokiose vietose taip pat daug rečiau keičiasi darbuotojai, todėl ši statistika gali padėti darbdaviams siekti, kad jų organizacijose būtų elgiamasi pozityviau.

George‘o Mason universiteto psichologijos profesorius Sethas Kaplanas teigia, jog tyrimas puikiai atspindi tai, kas jau žinoma apie Amerikos darbuotojų patirtis. Profesorius stebėjosi tik dėl labai aukšto priešiškoje aplinkoje dirbančių žmonių skaičiaus.
„Labai dažnai susimąstome tik apie dramatiškus atvejus darbo vietose, kurie būna labai reti. Pamirštame apie ypatingai griežtus ar netgi agresyvius vadovus, kurie nuolatos sukelia darbuotojams stresą. Manau, kad nesugebame suprasti, kad šis streso faktorius gali būti labai žalingas,“ – teigė Kaplanas.

Ar blogas darbas yra geriau nei jokio darbo?

„Blogas darbas nieko gero nežada. Jis kenkia tiek jūsų fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Tai supranta beveik visi, tačiau dažnai sakoma: „Na, bent jau turi darbą.“ Daugelis žmonių laikosi nuomonės, kad nieko nėra blogiau nei nedirbti,“ – kalbėjo Mančesterio universiteto medicininės sociologijos profesorius Taranis Chandola.

Jis ir jo kolega Nanas Zhangas nusprendė išbandyti šią idėją. Jie surengė tyrimą, kuriame dalyvavo 1116 35-75 metų amžiaus žmonės. Paaiškėjo, jog prastą darbą gavę bedarbiai patyrė daug daugiau streso negu tie, kurie darbo taip ir nesusirado. Gerus darbus gavę žmonės patyrė mažiausiai streso.

Chandola teigia, jog daugiau streso patiria ir tie, kurių darbo grafikas nėra lankstus. Jis bandys šį faktą išnagrinėti detaliau savo naujame tyrime.

„Negalime spręsti, jog nedarbingumo programa yra sėkminga vien dėl to, kad kažkas gavo darbą. Darbas turi būti kokybiškas. Manau, kad darbo grafiko lankstumas yra labai svarbus faktorius, tačiau tokia galimybė darbuotojams suteikiama labai retai. Darbdaviai turėtų suprasti, kad lankstus darbo grafikas gali sumažinti patiriamo streso lygį,“ – aiškino Chandola.