Kuomet Brockton (Mass.) 1913-ųjų balandį buvo įkurta Lietuvos Vyčių organizacija, vienas pirmųjų jų skyrių atsirado ir „angliakasių“ Pensilvanijoje, 144-asis. Dabar, po beveik 110 metų patys „Vyčiai“, deja, netoli užsidarymo ribos, tačiau minėtasis 144-asis organizacijos skyrius, tebeveikiantis Frackville-Shenandoah-Mahanoy City „lietuviškų“ miestelių regione, tų pačių 1913-ųjų vasarą pradėjęs rengti Lietuvių Dienas istorinėje lietuviams Pensilvanijoje, tebeturintis daugiausia visoje Amerikoje tarp Lietuvos Vyčių kuopos narių – 77, vis tebeorganizuoja jas ir dabar.
Kaip žinia, 19 a. pabaigoje lietuviai arčiau bendravo su lenkais, nes anksčiau atvykę airiai ir anglosaksai juos dažniausiai engdavo ir versdavo už grašius dirbti savo vadovaujamose anglių kasyklose. 1872 m. Shenandoah, PA – tuometinėje lietuvių „sostinėje“ Š. Amerikoje buvo įsteigta Šv. Kazimiero draugija, kuri davė pradžią to paties pavadinimo parapijai ir, už kelių metų, bažnyčiai. Tačiau vėliau draugystė su Lietuvos kaimynais atšalo, kadangi lietuvį kunigą pakeitęs lenkas, ir į mūsų tautiečių pageidavimus didesnės tautos atstovas nebeatsižvelgė. Legenda byloja, kad kaip tik kažkada tuo metu niekadėjai lietuviai nakčia įsilaužė į Šv. Kazimiero bažnyčią ir „atsiėmė“ visas relikvijas, įskaitant Švenčiausiąjį. Lenkai padavė mūsiškius į teismą, o amerikietis teisėjas, išklausęs abi puses, nutarė, kad pastatas telieka lenkams, o visos relikvijos – jas susigražinusiems lietuviams.
To pasekoje užgimė nauja, grynai lietuviška Šv. Jurgio parapija ir 1894 m. pastatyta to paties pavadinimo bažnyčia. Kaip ten bebūtų, lenkiška virtusi lietuvių inicijuota Šv. Kazimiero parapija ir bažnyčios pastatas Shenandoah tebėra, o Šv. Jurgio, deja, 2010 m. nugriauta dėl neva strultūrinių pastato pažeidimų ir nesaugaus tolimesnio naudojimo. Antra vertus, lenkai savo tautinių festivalių šioje vietovėje išlaikyti nesugebėjo, o lietuviški tebevyksta ligi šiol. Ir dėl to turime visų pirma padėkoti advokatui Paul Domalakes ir jo puikiai komandai, o iš tiesų šios didelės šeimynos jau trečioji karta šiemet perėmė Lietuvių Dienų organizavimą, jo dukters Meredith vadovaujama komanda; šventėje netrūko nei puikių atlikėjų, nė pasilinksminimo vaikams, nei sknaus maisto.
Na ir lenkai, atrodo, pamiršę istorinius nesklandumus, šventė išvien su lietuviais, dar gi atsivežė į Lietuvių Dienas savo koldūnus – „pirogies“, kurie šiose apylinkėse iki šiol išlaiko milžinišką populiarumą. Žinomiausias Čikagos lietuvis–kino dokumentikas Arvydas Reneckis rugpjūčio viduryje vykusiose šventėje pristatė savo istorinį filmą „Laisvės Varpas“, kuris tikrai sudomino šių kraštų lietuvių palikuonis, kurie galbūt buvo per kelias kartas šią legendą girdėję iš vienų ar kitų šaltinių, tačiau pilnai vos trečiojo pasaulyje (be JAV ir Meksikos, toks yra tik lietuvių nukaltas – red. past.) Laisvės Varpo autentiško pasakojimo nebuvo matę, o netrukus LRT laidoje „Širdyje lietuvis“ pasirodys ir šių eilučių autoriaus kartu su Arvydu filmuotas reportažas iš šio vienintelio šalyje, pasak organizatorių, 109 metus be pertraukos tebevykstančio etninio festivalio JAV.
Kitąmet rugpjūčio 12-13 dienomis vėl visų apylinkėse gyvenančių lietuvių ir daugelio iš kitur kryptis atves į Catalpa Grove (Barnesville, PA), vietovę, kur šios Lietuvių Dienos vyko ir pereito amžiaus aštuntajame-devintajame dešimtmetyje, na o klausimas, ar bus tęsiama ši istorinė šventė, netgi nekyla... Taigi atsisveikinome iki 2023 metų, rugpjūtį per Žolinę ir vėl visi keliai ves į „Mažąją Lietuvą“ Pensilvanijoje.
Laurynas R. Misevičius
Autoriaus nuotr. šventės Barnsville, PA akimirkos su visais svečiais, dalyviais
