Kazachstane naktį iš antradienio į trečiadienį protestai virto riaušėmis. Šalies prezidentas dėl susidariusios situacijos šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį. Po protestų Kazachstano prezidentas priėmė vyriausybės atsistatydinimą. Protestai šalyje prasidėjo savaitgalį dėl padidėjusios dujų kainos. Greitai protestai išplito po visą šalį, o antradienį virto riaušėmis. Susirašinėjimo programėlės „Telegram“, „Signal“ ir „WhatsApp“ trečiadienį šioje 19 mln. gyventojų turinčioje Azijos šalyje buvo nepasiekiamos, o dvi nepriklausomos žiniasklaidos svetainės, pranešusios apie protestus, panašu, buvo užblokuotos.
Į šalį atvyko Maskvos siųsti „taikdariai“
Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, atsiuntė į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną „taikdarių pajėgas“.
Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, ketvirtadienį pranešė, kad išsiuntė pirmuosius karius į Kazachstaną, šios šalies valdžiai paprašius pagalbos numalšinti beprecedentę protestų bangą.
„Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos taikos palaikymo pajėgos buvo išsiųstos ribotam laikui į Kazachstano Respubliką padėčiai stabilizuoti ir normalizuoti“, – sakoma KSSO sekretoriato pranešime, kurį internete paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kiek vėliau „Radio Svoboda“ paskelbė, kad į Kazachstaną jau atvyko Rusijos kariai.
KSSO pažymėjo, kad Rusijos kontingento perkėlimas kariniais transporto lėktuvais tęsiasi. Rusija atsiuntė oro desanto pajėgų subvienetus ir dalinius. Taip pat, kaip pažymi KSSO, „taikos palaikymo kontingente bus Baltarusijos, Armėnijos, Tadžikistano ir Kirgizijos, tai yra visų organizacijos valstybių narių, kariškiai“.
„Pagrindinės KSSO Kolektyvinių taikos palaikymo pajėgų užduotys bus saugoti svarbius valstybinius ir karinius objektus, padėti Kazachstano Respublikos teisėsaugos jėgoms stabilizuoti padėtį“, – pareiškė organizacijos atstovai.
Be Rusijos, šiam blokui priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.
Nukentėjo 1000 žmonių
Daugiau nei 1 000 žmonių buvo sužeisti per kelias dienas besitęsiančius neramumus Kazachstane, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
„Daugiau nei 1 000 žmonių buvo sužeisti po riaušių įvairiuose Kazachstano regionuose; beveik 400 iš jų buvo paguldyti į ligoninę, o 62 žmonės yra intensyviosios terapijos skyriuje“, – per televiziją „Chabar 24“ sakė sveikatos apsaugos viceministrė Azhar Giniyat.
„Likviduoti“ protestuotojai
Kazachstane policininkai naktį „likvidavo dešimtis“ protestuotojų, bandžiusių šturmuoti administracinius pastatus didžiausiame šalies mieste Almatoje, ketvirtadienį vietos žiniasklaidai pranešė policija. Skelbiama, kad šalyje neveikia bankai.
„Praėjusią naktį ekstremistų pajėgos mėgino šturmuoti administracinius pastatus, Almatos miesto policijos departamentą, taip pat vietos policijos komisariatus. Dešimtys užpuolikų buvo likviduoti“, – policijos atstovę Saltanat Azirbek citavo naujienų agentūros „Interfax“, TASS ir „Ria Novosti“. Pasak atstovės, jų tapatybės nustatinėjamos.
Almatos policija valstybiniam kanalui „Chabar 24“ taip pat patvirtino, kad mieste buvo apiplėšta ginklų parduotuvė.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad KSSO nusprendė „ribotam laikui“ išsiųsti „kolektyvines taikdarių pajėgas“ į Kazachstaną, „siekdama šioje šalyje stabilizuoti ir normalizuoti padėtį“, atsiradusią dėl „išorės kišimosi“.
Ketvirtadienio rytą pranešta, kad KSSO siųs karinį personalą, saugoti Kazachstano vyriausybės pastatų.
Ilgą laiką laikytas viena stabiliausių iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių, energijos išteklių turtingas Kazachstanas susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize, protestuotojams, supykusiems dėl kylančių degalų kainų, šturmavo vyriausybės pastatus.
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas kiek anksčiau paprašė KSSO pagalbos.
„Atsižvelgiant, kad šios teroristinės gaujos iš esmės yra tarptautinės, įgijusios rimtą parengimą užsienyje, jų puolimas Kazachstane galima ir reikia vertinti kaip agresijos aktą“, – per valstybinę televiziją „Khabar 24“ sakė prezidentas.
„Dėl šios priežasties, remdamasis kolektyvinio saugumo sutartimi, šiandien kreipiausi į KSSO valstybių vadovus, kad Kazachstanui būtų suteikta pagalba įveikiant šią teroristinę grėsmę“, – pridūrė Tokayevas.
Jis sakė, kad „teroristai“ užgrobinėjo pastatus, infrastruktūrą ir „patalpas, kuriose yra lengvųjų ginklų“.
Prezidentas pridūrė, kad jie taip pat pasisavino penkis lėktuvus didžiausio šalies miesto Almatos oro uoste ir sakė, kad Kazachstano oro pajėgos dalyvauja „atkakliame mūšyje“ netoli miesto.
„Ketinu veikti kiek įmanoma griežčiau, – perspėjo jis ankstesniame kreipimesi. – Kartu įveiksime šį juodą Kazachstano istorijos laikotarpį.“
„Antiteroristinės operacijos“
Nuo praeito savaitgalio visą šalį apėmę protestai, trečiadienį peraugę į protestuotojų susirėmimus su policija ir valstybinių įstaigų pastatų šturmą, yra didžiausias iššūkis Kazachstano autoritarinei valdžiai per kelis dešimtmečius.
Šalyje savaitgalį kilo protestai prieš staigų suskystintųjų dujų kainų augimą. Žanaozeno mieste prasidėjusios demonstracijos vėliau išplito į kitus rajonus ir peraugo į masinius neramumus.
Protestuotojai, dabar keliantys ir platesnių politinių bei ekonominių reikalavimų, antradienį ir trečiadienį susirėmė su saugumo pajėgomis Almatoje.
Kaip praneša Kazachstano žiniasklaida, remdamasi Vidaus reikalų ministerijos informacija, per šiuos neramumus jau žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, taip pat buvo sužeisti 317 policininkų ir Nacionalinės gvardijos karių.
Trečiadienio vakarą Almatoje naujienų agentūros AFP korespondentai matė šimtus protestuotojų – kai kurie jų dėvėjo šalmus – susirinkusius miesto centre ir demonstruojančius policijos transporto priemonę su Kazachstano vėliavomis.
Vaizdo įrašuose socialinėje žiniasklaidoje buvo matyti, kaip protestuotojai atiminėja ginklus, o kituose – daugiausia tuščios gatvės su sprogimų ir automatinių ginklų šūvių garsais fone, vietos valdžiai paskelbus apie „antiteroristinių“ operacijų pradžią.
Ketvirtadienio naktį neramumai toliau plinta šalyje. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip pareigūnai naudoja jėgą, kaip teigiama, prieš taikius, chuliganiškai nenusiteikusius protestuotojus.
Ketvirtadienio rytą pranešta, kad visoje šalyje neveikia bankai.
Kurtinamosios granatos, ašarinės dujos
Po neramumų nakties, kai buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, keli tūkstančiai protestuotojų trečiadienio popietę įsiveržė į Almatos meriją ir, atrodo, perėmė pastato kontrolę.
Policija prieš minią panaudojo kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas, bet negalėjo sutrukdyti protestuotojams, kurių dalis buvo ginkluoti iš policijos paimtomis lazdomis ir skydais, patekti į pastatą, iš įvykio vietos pranešė AFP korespondentas.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad protestuotojai tada nusitaikė į prezidento rezidenciją Almatoje. Pranešama, kad liepsnojo ir ji, ir merija.
Bendras šių įvykių vaizdas vis dar ryškėjo po to, kai valdžios institucijos trečiadienį kelioms valandoms sutrikdė ryšį, įskaitant interneto išjungimą visoje šalyje, internetinių susirašinėjimo programėlių blokavimą ir mobiliojo ryšio paslaugų nutraukimą.
Protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė trisdešimt metų poste buvęs prezidentas Nursultanas Nazarbayevas, atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Tokayevą.
Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą. Be jo, jis pranešė, kad perima iš Nazarbayevo svarbios Saugumo tarybos vadovo pareigas – tai netikėtas žingsnis, turint galvoje dar neišblėsusią eksprezidento įtaką.
Tačiau protestams paaštrėjus, vyriausybė vėlai trečiadienį pareiškė, kad nepaprastoji padėtis, anksčiau paskelbta labiausiai protestų apimtose vietovėse, iki sausio 19 dienos galios visoje šalyje. Tai reiškia, kad galios naktinė komendanto valanda, kelionių ribojimai ir masinių susibūrimų draudimas.
„Senį lauk!“
Didelė pykčio dalis nukreipta į 81-erių Nazarbayevą, kuris valdė Kazachstaną nuo 1989-ųjų, kol perdavė valdžią Tokayevui. Daugelis protestuotojų skandavo „Senį lauk!, turėdami galvoje Nazarbayevą, o socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose buvo matyti griaunama buvusio prezidento garbei iškilusi statula.
„Kazachai pripratę prie kantrybės, bet mes pavargome, – Almatoje AFP sakė protestuotojas Rafikas Žarylkasynas. – Mums jau gana.“
Maskva, artima Kazachstano režimo sąjungininkė, ragino ieškoti „taikaus sprendimo... per dialogą, o ne per gatvių riaušes ir įstatymų pažeidimus“.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis „santūrumo“, o Vašingtonas ragino valdžios institucijas leisti protestuotojams „taikiai reikštis“.
Kazachstano vyriausybė beveik netoleruoja realios opozicijos ir yra kaltinama nepriklausomų balsų tildymu.
Spontaniški, nesankcionuoti protestai Kazachstane yra neteisėti, nepaisant 2020 metais priimto įstatymo, kuriuo buvo sušvelninti kai kurie susirinkimų laisvės apribojimai.
