Po 30 metų įdomu pavartyti dienoraštį, prisiminti, kaip prasidėjo istoriniai 1990 – ieji, Arklio metai. O prasidėjo jie visuotiniu atšilimu: ir gamtoje, ir politikoje. Naujuosius metus sutikome beveik be sniego. Vasario, kovo mėnesiais beveik kasdien buvo pliusinė temperatūra. O politikoje – visiškas atodrėkis. Visi jautėme Nepriklausomybės apyaušrį. Brėško ne tik prie Baltijos, bet ir virš Kremliaus, kurio vadovai jau nebegalėjo suvaldyti „perestroikos“. Sausio 11 dieną į Lietuvą atvykęs Sovietų Sąjungos vadovas jau nebesugebėjo sugauti Lietuvos komunistų spiečiaus. Kaip ir nebedrįso suteikti „internacionalinės pagalbos“ Rumunijos stalinistiniam diktatoriui N. Čaušesku, kuris Naujųjų metų išvakarėse buvo nuteistas ir sušaudytas su žmona. Vasario 7 d. Lietuvos TSR AT neteisėta paskelbia 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos stojimo į TSRS deklaraciją. Visuomenė džiūgauja, tarytum numetusi okupantų atvežtas grandines. Sausio 9 dieną Katedros aikštėje Sąjūdis surengia masinį mitingą Laisvei ir Nepriklausomybei remti. Žmonės nesitraukia nuo radijo aparatų ir televizorių, susidomėję seka Lietuvos ir pasaulio įvykius.
Sąjūdis ruošiasi rinkimams
1990 m. vasario 3 diena, šeštadienis, lauke 3 laipsniai šilumos, dulkia rudeniškas lietus. 10 valandą Lietuvos radijas ir televizija iš Sporto rūmų transliuoja Sąjūdžio rinkiminę konferenciją „Lietuvos kelias“. Tai antras toks Sąjūdžio renginys po Steigiamojo suvažiavimo. Salė pilna delegatų, svečių, žurnalistų. Konferenciją pradeda Vytautas Landsbergis, kalba Sąjūdžio veteranai Romualdas Ozolas, Kazimieras Antanavičius, Eduardas Vilkas, kiti, akcentuodami Lietuvos žmonių susitelkimą, vienybę, pasiryžimą siekiant svarbiausio tikslo – Nepriklausomybės. Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Algimantas Gureckas pareiškia, kad Nepriklausomybės siekimas yra nebesulaikomas. Sąjūdžio rinkiminė konferencija nuo Steigiamojo suvažiavimo skiriasi tuo, kad čia jau kalbama apie konkrečius dalykus, apie savarankišką ekonomiką, rinką, pinigus, ryšius su Rytais ir Vakarais. Konferencijoje nedalyvauja Vyriausybės vadovė Kazimiera Prunskienė, ji išvyko į JAV pinigų spausdinimo reikalais. Jos pranešimą konferencijoje perskaito jos padėjėja. Akademikas Eduardas Vilkas sako, jog Dievas mums davė tokį kaimyną, kuris gali būti ne tik blogas, bet ir geras. Reikia jį geriau išnaudoti (salė ploja). Jo nuomone, pagrindinė problema – protingas perėjimas prie rinkos dėsnių. Padedant geriems žmonėms Vakaruose, tai reikia kuo greičiau daryti.
Konferencija pristato kandidatus, kuriuos remia Sąjūdis rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą. Kiekvienas kraštas pristato savo kandidatus. Į sceną lipa vyrai, moterys, įvairių partijų atstovai, skelbia trumpai savo tikslus. Visų tikslai beveik vienodi: laisva, demokratiška, teisinė, žalia, atgimusi Lietuva. Pirmą kartą per televiziją ir radiją žmonės girdi kalbas apie tokius pasirinkimus, kokių niekada nepasakė pasipūtusi sovietinė biurokratija.
Maskvoje įvyko pirmoji masinė manifestacija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 000 žmonių. Jie ėjo gatvėmis su lozungais, reikalaujančiais partijos reformos, konservatorių pašalinimo iš vadovybės, laisvės, demokratijos. Maskviečiai tikisi, kad ryt įvyksiantis SSKP CK plenumas priims radikalius sprendimus, jų pasisakymus transliuoja CTV.
Lietuvos kompartijos vadovas Algirdas Brazauskas vakar buvo iškviestas į Kremlių, tačiau nevažiavo, o išvyko į Kaišiadoris dalyvauti rinkiminiuose susirinkimuose. Visi laukiame, kada pagaliau Kremliuje prasidės pertvarka, kada iš ten pasitrauks Jegoras Ligačiovas, kiti konservatoriai, kada Michailas Gorbačiovas pagaliau liausis vilkinimo, imperijos gelbėjimo, nelaukdamas, kol ji su trenksmu sugrius, kaip atsitiko Rumunijoje, kitose Rytų Europos valstybėse.
Vasario 16-oji – valstybinė šventė
1990 02 16. Pirmą kartą daugiau kaip po 50 metų Vasario 16-ąją švenčiame kaip valstybinę šventę. Tokį nutarimą prieš keletą dienų priėmė Lietuvos AT. Prie namų plevėsuota tik viena vėliava – mūsų trispalvė. Pernai šalia jos dar buvo iškelta raudonoji SSRS vėliava.
Visa šeima einame į Rasų kapines. Prie Jono Basanavičiaus kapo gieda studentų choras, daug jaunimo, dega gausybė žvakučių. Iš kapinių einame prie AT rūmų. Čia susirinko tūkstantinė minia. Jaunimas masiškai į dėžę meta karinius bilietus, pasirašinėja peticijas, atsisakydami tarnauti okupantų kariuomenėje. Po to gausi minia su vėliavomis ir plakatais patraukė, apeidama Lenino aikštę ir saugumo komitetą, į Katedros aikštę, kur įvyko didžiulis mitingas.
Pirmi laisvi rinkimai
1990 02 24. Saulėtas, šiltas šeštadienis. Renkame naująją AT. Pasiėmęs žmonos pasą (ji išvyko į laidotuves Palangon) einu balsuoti. Maniau atiduosiu ir jos balsą už jos bendradarbį Santariškių klinikoje, už Vytenį Andriukaitį. Bet ne, sako, nebe tie laikai, kai buvo galima vienam už visą šeimą ar net visą namą atiduoti balsus už „partinį ir nepartinį bloką.“ Ką padarysi, pirmą kartą po daugelio metų vyksta tokie neregėti daugiapartiniai rinkimai. Jų stebėti iš viso pasaulio susirinko apie 200 žurnalistų, parlamentarų, politologų – visiems įdomu, kaip renkamas tas naujas parlamentas, kuris turėtų atvesti Lietuvą į Nepriklausomybę. Visi dabar apie tai ir kalba. Vakar mane ilgai kalbino ir įrašinėjo žurnalistas V. Romanesku iš Kišiniovo, klausinėdamas, ką mes ketiname daryti, kai tapsime nepriklausomi. Jam pasakiau, kad mes norime atkurti teisingumą, pasakyti visą tiesą apie praeitį, priminti, kad šiemet sukanka 70 metų, kai 1920 metų liepos 12 dieną Leninas pripažino Lietuvos nepriklausomybę, amžiams atsisakė pretenzijų į ją, tik Stalinas sulaužė tuos susitarimus. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys „Tiesoje“ rašo, kad mes Nepriklausomybę paskelbėme 1918 metais, dabar ją reikia tik pratęsti.
1990 02 25. Rusijoje plačiai pažymimos 1917 metų Vasario revoliucijos metinės, rengiami mitingai, miestuose paraginta užgesinti šviesas, uždegti languose žvakutes. Kopijuoja mūsų 1988 m. per Kūčias rengtą akciją.
Vakare Lietuvos radijas ir televizija praneša, kad rinkimus laimėjo Sąjūdis. Jis AT turės du trečdalius vietų.
„Amerikos balsas“ praneša, kad šiandien Budapešte demonstrantai pareikalavo nugriauti Lenino paminklą ir iš jo nulieti varpą. Mongolijoj griaunamas Stalino paminklas. Didžiulis kranas verčia „tautų vadą“ su visu postamentu ir niekas jo išgelbėti nebegali, gal tik Albanija, kur dar tebešlovinamas Stalinas.
1990 02 26. Važiuoju į Sąjūdžio būstinę, kur įrašau radijui pokalbį su „Amerikos balso“ lietuviškų laidų vedėju Romu Sakadolskiu. Po to dalyvauju keturių JAV Atstovų rūmų narių spaudos konferencijoje. Jie atvyko pavėluotai, nes Maskva nedavė vizų.
Istorinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis
1990 03 10. 21 valandą Lietuvos televizija transliuoja 12-ojo šaukimo pirmosios Aukščiausiosios Tarybos sesijos atidarymą. Pirmininkaujant rinkiminės komisijos pirmininkui J. Bulovui, svarstomi procedūriniai klausimai: kaip rinkti AT pirmininką. Į šį postą pretenduoja Algirdas Brazauskas, bet jo neremia Sąjūdis (esą kompartija dar neišpirko savo kaltės), Romualdas Ozolas (jis pasitraukė iš LKP CK biuro, CK sudėties, priėmė Lietuvos pilietybę, mat buvo latvis), Kazimieras Motieka, Vytautas Landsbergis. Taigi kandidatų nemažai. Jeigu rinktų visa Lietuva – išrinktų Algirdą Brazauską, jis dabar populiariausias ne tik Lietuvoje, bet ir visoj Sovietų Sąjungoj. Antras buvo po Andrejaus Sacharovo. Na, bet Sąjūdis laimėjo rinkimus. Keistai atrodo tas pasirinkimas iš kelių kandidatų. Dešimtmečiais buvome įpratę prie pastovių, neklystančių, nepajudinamų, liaudies nerinktų karalių.
1990 03 11. Sekmadienis. Dirbame visą dieną. Televizija transliuoja AT posėdį. Už Algirdą Brazauską balsavo 38, už Vytautą Landsbergį 91 deputatas. Taip pirmą kartą Lietuvoje pokario metais įvyko valdžios pasikeitimas. 21 val. 30 min. pradedamas svarstyti projektas dėl LTSR ir SSRS konstitucijų veikos nutraukimo ir grįžimo prie 1938 metų Lietuvos konstitucijos.
22 val. 45 min. priimama Deklaracija dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Giedamas Lietuvos himnas. Vietoj uždengto LTSR herbo pakyla Trispalvė. Deputatai sustoję, susikibę rankomis skanduoja: „Lietuva jau laisva“.
Antanas Šimkūnas
