Meksikos sostinėje verda ginčai dėl bulių kautynių. Teismas prieš pusantrų metų renginį uždraudė, bet Aukščiausiasis teismas draudimą sustabdė. Daliai meksikiečių bulių kautynės – šimtametė tradicija, kitiems – gyvūnų kankinimas ir skerdynės.

Reginys, Meksikos sostinėje draustas pusantrų metų, grįžo. Didžiausia pasaulio bulių kautynių arena, kurioje telpa 40 tūkstančių žiūrovų, pilna. Tačiau ir arenos apylinkės pilnos protestuotojų.

„Tai – sadistiška. Prieštaraujame kankinimui ir žudynėms, kurioms plojama ir kurios saugomos kaip pramoga. Šiame amžiuje tai negali tęstis“, – pabrėžia protestuotoja Nadia Ramirez.

„Esame čia, kad apgintume bulius. Deja, bet gruodį teisėjai nusprendė, kad pakankamų argumentų drausti bulių kautynes nėra“, – konstatuoja protestuotoja Esmeralda Navas.

Atsakydami į pilietinių ir gyvūnų teisių gynėjų ieškinį, teisėjai 2022 metais bulių kautynes Meksike uždraudė. Bet tokį draudimą atšaukė šalies Aukščiausiasis teismas, dar turintis priimti galutinį išaiškinimą.

Jo laukiant, šalia arenos, į kurią korida sugrįžo, policija ir apsaugos tarnybos priverstos sutelkti didesnes pajėgas.

„Žinome apie visas iniciatyvas prieš bulių kautynes. Bet esame įsitikinę, kad pasitelkę visus išteklius, kaip dabar, galėsime švęsti bulių kautynes dar daugelį metų“, – žada bulių kautynių arenos direktorius Mario Zulaica.

Bulių kautynių tradicija Meksikoje siekia 16 amžių. Renginys draudžiamas vos 4 iš 32 šalies valstijų. Tad draudimą sostinėje kautynių entuziastai kritikavo kaip laisvių ir tradicijų suvaržymą.

„Svajojame apie bulių kautynes, apie treniruotes apie triumfą aikštėje, šūksnius „ole“. Svajonės apie aistruolius mus įkvepia. Tai dėl jų dirbame kasdien“, – sako matadoras Juanas Estebanas Arboleda Gomezas.

Entuziastams bulių kautynės taip pat yra svarbi gyvenimo dalis.

„Šioje aikštėje lankausi nuo septynerių. Kai jie atėmė teisę čia lankytis, jaučiausi lyg būtų apribota mano laisvė“, – tikina bulių kautynių entuziastas Danielis Salinasas.

Koridos entuziastai vardija ir ekonominius argumentus, esą kautynės suneša šimtus milijonų dolerių.

„Bulius – visa ko centre. Jis auginamas dėl kautynių. Tai svarbu ir ekonomikai, kautynės kuria darbo vietas“, – aiškina bulių kautynių žiūrovė Alejandra Diaz.

Kautynių priešininkai atkerta.

„Gyvūno mirtis dėl plojimų, skambant muzikai, vis tiek yra gyvūno mirtis. Juk tai mirtis dėl reginio, bereikalinga gyvūno kančia“, – argumentuoja Meksiko tarybos narys Jorge Gavino.

Ar leisti tradiciją, ar drausti gyvūno kankinimą, Aukščiausiasis teismas turėtų nuspręsti šiemet. Dalis meksikiečių, tarp jų ir šalies vadovas, siūlo klausimą spręsti referendumu.