Mūsų protėviai tikėjo, kad be matomo pasaulio, dar egzistuoja antgamtinių jėgų pasaulis, neregimai dalyvaujantis visuose mūsų darbuose. Jie bijojo šių galingų jėgų, bet kartu tikėjo, kad protėviai gali iš aukštybių padėti gyviesiems.

Kas slypi už šio tikėjimo? Naivumas, primityvus pasaulio supratimas ar išmintis? Ezoterikai tiki, jog egzistuoja astralinės būtybės – savotiški informacijos koncentratai, atsirandantys dėl to, kad panašios žmonių aukštosios energijos (mintys, idėjos, ketinimai) traukia viena kitą ar tarsi sulimpa. Iš pradžių tos astralinės būtybės silpnos ir bejėgės, bet pamažu sustiprėja ir ima gyventi savarankiškai.

Jos aktyviai veikia pasąmonę ne tik tų žmonių, kurie jas nesąmoningai sukūrė, bet ir kitų – panašiai mąstančių. Praeities mistikai tokią būtybę laikė „astralinių sielų vadovu“. Šiandien ji kartais vadinama kolektyvine išmintimi.

Informacijos nešėjai

Visa tai gal ir būtų likę, jei ne pastarųjų metų mokslo tyrimai. Vienas jų – vadinamųjų torsioninių laukų atradimas. Jie iš principo skiriasi nuo visų žinomų fizikinių laukų: elektromagnetinio, gravitacinio ir kt. Pirmiausia jie buvo atrasti „popieriuje“, ir tai padarė matematikai.

Ilgą laiką jų realaus egzistavimo faktas kėlė abejonių. Ir tik neseniai mokslininkams ne tik pavyko juos aptikti (jau vien tai pasaulinės reikšmės įvykis), bet ir sukonstruoti jų generatorių. O 1986 metais pirmą kartą pasaulyje šiais paslaptingais laukais buvo sėkmingai perduota informacija.

Šiandien tyrinėtojai pripažįsta: šie laukai pagrindinis informacijos nešėjas visatoje. Negana to, mūsų sąmonė, mintys, jausmai taip pat tos pačios prigimties: žmogaus organizmas nuolatos priima ir spinduliuoja torsioninius laukus. Jų paplitimo greitis gerokai viršija šviesos greitį. Jis toks didžiulis, kad mintis ar emocija, gimusi kuriame nors visatos taške, beveik žaibiškai tampa kosmoso nuosavybe.

Dar viena stulbinanti šių laukų savybė – jų dėka erdvė turi „atmintį“! Tai reiškia, kad erdvėje išsaugoma beveik viskas, ką kada nors išspinduliavo žmonės: jų mintys, jausmai, fantazijos… Mokslininkai jau išmoko fotografuoti vadinamuosius vakuumo fantomus – nematomus pėdsakus, kuriuos erdvėje paliko daiktai. Atliekant eksperimentus, nustatytas dar vienas labai įdomus faktas: to paties tipo informacija tarsi traukia viena kitą ir taip erdvėje susidaro savotiški informacijos koncentratai.

Giminės dvasia

Bet juk tai tos pačios nematomos būtybės, kuriomis tikėjo mūsų protėviai ir apie kurias kalbėjo ezoterikai! O jei taip, galima naujai pažvelgti ir į mūsų protėvių tikėjimą, ir į ezoterinę tradiciją.

Kas tai – giminės dvasia? Įsivaizduokite galingą seną ąžuolą su vešlia laja, stipriu kamienu ir giliai giliai į žemę įsiskverbusiomis šaknimis. Taigi giminės dvasia – tarsi galingas medžio kamienas, amžiais kaupęs visos giminės energiją ir patirtį. Jis atsirado ir išvešėjo, maitinamas kiekvienos šakelės, kiekvieno lapelio. Ir jis duoda gyvybę naujiems ūgliams, gilėms – būsimiems ąžuolams… Savotiška giminės žinių bazė, siejanti praeitį, protėvius (šaknys) su dabartimi ir ateitimi, įpėdiniais (šakos, lapai, gilės), – štai kas toji giminės dvasia…

Atsiradęs ir egzistuojantis per daugybės žmonių mintis bei idėjas, šis darinys, nors ir neturi sielos ir mums įprasto kūno, protingesnis už bet kurį tos giminės žmogų. Ezoterikai mano, kad bet kuris giminės narys (giminaitis) gali mintimis prisijungti prie giminės „žinių bazės“ ir gauti iš ten patarimą, pagalbą, įspėjimą. Svetimi žmonės prie šios informacijos neprieina. Jie neturi „rakto“ – giminaičiams bendros vibracijos. Kartu giminės globėjas pats apsisaugo nuo pavojingo įsiveržimo.

Astralinis geradarys

Kaip jis mums padeda? Tik vienu būdu – per mintis ir jausmus. Nematomas geradarys ne tik duoda mums naudingų idėjų, bet ir aktyviai padeda jas įgyvendinti. Pavyzdžiui, veikdamas kitų žmonių sąmonę, jis gali sukurti mums reikalingą situaciją, suvesti su naudingais žmonėms ir t. t. Tai yra „leidžiama naudotis savo informacijos kanalais“. Mes tik pagalvojame, kad reikėtų kažkam paskambinti, – ir pasigirsta skambutis: reikalingas žmogus pats atsiliepė. Pažįstama situacija?

Beje, žmonės gali net nenutuokti, jog tokį globėją ir gynėją nuo kiek bėdų jis apsaugojo šiame gyvenime. Pavyzdžiui, gelbėdamas gyvybę, jis gali organizuoti nevykusį pavėlavimą į lėktuvą, kurio laukia katastrofa. Pažįstami stebisi: „Laimės kūdikis“, ir nė nenutuokia, kad savo numylėtiniu pasirūpino stiprus, bet nematomas globėjas. Jis gali net grąžinti silpstančias jėgas ar išgydyti mirtiną ligą. Ar ne tai jaunystėje nutiko Ciolkovskiui?

Susirgęs vėžiu, jaunas mokslininkas giliai tikėjo, kad kosmose egzistuoja Išmintis, kuri nepaliks jo nelaimėje. Jis užlipdavo ant savo namo stogo ir kreipdavosi tiesiai į Ją, prašydamas išgydyti. Ir prašymas buvo išgirstas.

Ciolkovskis mirė beveik sulaukęs 80-mečio. Skrodimą atlikę gydytojai rado seną piktybinį auglį, kuris dėl jiems nesuprantamų priežasčių kadaise buvo izoliuotas nuo viso organizmo… Tokių „stebuklingo“ išgijimo atvejų medicina sukaupusi nemažai.

Rimbo kirtis

Bet nereikia manyti, kad astralinis geradarys taip nesavanaudiškai rūpinasi savo globotiniais. Ne, jis pirmiausia galvoja apie save, savo gerovę ir mums padeda tol, kol nekenkiame jo interesams. Vos šiek tiek nukrypstame, imame griauti giminės ryšius, jis tuoj pat griebiasi „rimbo“. Iš pradžių įspėja: pavyzdžiui, uždaro energijos kanalus ir žmogų staiga užgriūva nesėkmės, nemalonumai: tai tas nesiseka, tai kitkas. Arba užplūsta depresija – nesinori gyventi…

Pažįstama? Tai užuomina, jog išklydome iš „tiesos kelio“… Gerai, jei laiku susivoksime. O jei ne? Tokiais atvejais „globėjas“ ilgai nesiterlioja – jis paprasčiausiai išstumia jam neįtikusį. Tokių žmonių likimas nepavydėtinas. Prakeikimas, išvarymas iš giminės visada reiškė kažką daugiau nei „tremtį“: žmogus prarado aukštesniųjų jėgų apsaugą ir globą. Nuo tada pasikliauti galėdavo tik savimi…

Genealoginis medis

Bet galvoti, kad astralinės būtybės visiškai programuoja mūsų valią ir sąmonę, kad mes bežadžiai jų vergai, irgi būtų neteisinga. Mes turime savo valią ir tam tikrose ribose galime ne tik rinktis, kaip elgtis, bet ir dangiškąjį globėją.

Stengdamasis sustiprinti savo galią, giminės gynėjas įtraukia į savo ratą naujų žmonių. Pirmiausia tuos, kurie jam artimi savo dvasia. Pritraukia įvairiai. Pavyzdžiui, padeda savo globotiniams susirasti būsimąjį sutuoktinį arba šeimai pasirinkti būsimąjį kūdikį.

Stiprėja giminės globėjas – ir mes stiprėjame, įgauname daugiau proto. Žinoma, jei išsaugome kraujo ryšius. Deja, mes pamažu tampame „žmonėmis be giminės ir šeimos“. Susiskaldymas, visuotinis šeimų susvetimėjimas… Ši problema šiandien aktuali pasaulyje. Nuo medžio atitrūkęs lapas…

Neretai moterys tekėdamos ima vyro pavardę. Turėdama savo globėją šeima bus labiau susitelkusi, antra vertus, nereikia užmiršti, kad pakeitusi pavardę žmona ne tik patenka po naujo šeimos globėjo sparneliu, bet ir atitolsta nuo savojo. O tai gali iš pagrindų pakeisti jos likimą. Tiek į gerąją, tiek ir į blogąją pusę.

Ar žinote savo genealogijos medį? Ar domėjotės savo protėvių talentais, sugebėjimais, profesija, silpnosiomis ir stipriosiomis sveikatos pusėmis, žalingais įpročiais? Tai ne tik įdomu, bet ir nepaprastai svarbu! Šios žinios padės numatyti jūsų ir jūsų vaikų gyvenimo pavojus.

Pabandykite atkurti nutrūkusius giminės ir šeimos ryšius. Sudarykite savo genealogijos medį. Neatidėliokite rytdienai, – darykite tai šiandien, kol gyvi tėvai, seneliai. Išklausinėkite juos. Išgirdę apie bendrapavardžius, ieškokite bendrų šaknų. Palaikykite ryšius su giminaičiais. Neužmirškite jų. Padėkite vienas kitam… Ir netrukus pajusite, kad jūsų giminės globėjas įgauna naujų jėgų.