Amazonės miškuose besidriekiančiuose keliuose pilna ženklų, kurie skatina žmones saugoti Peru gamtinius išteklius ir rūpintis gamta, tačiau net patys žmonės nežino, kodėl vyriausybė vis dar stato tokius ženklus. Dauguma Peru upių yra tamsios oranžinės spalvos. Tai – nelegalios aukso kasybos padarinys. Medžiai Peru taip pat yra iškirsti, jų vietoje statomi sijojimo bokštai ir ekskavatoriai.

Peru, didžiausia Lotynų Amerikos aukso tiekėja, jau labai ilgą laiką nesėkmingai grumiasi su nelegalia aukso kasybos pramone. Tūkstančiai nedidelių, neregistruotų operacijų Amazonėje yra atsakingos už 200 kvadratinių mylių miškų iškirtimą ir vandens užteršimą gyvsidabriu. Pastarasis padarinys toks masyvus, jog praėjusiais metais keliuose regionuose buvo paskelbta net ekstremali padėtis.

Prezidentas Pedro Pablo Kuczynskis į valdžią atėjo liepos mėnesį ir pažadėjo susitvarkyti su „neoficialių“ (nelegalių) kasybos operacijų problema naudodamas ambicingą, kurio tikslas buvo pertvarkyti pasenusias ir nenašias vyriausybės taisykles. Prezidentas priėmė daug griežtesnius aplinkos apsaugos nuostatus, suteikė teisėtoms kasyklos galimybė gauti vyriausybės paramą ir pasiūlė finansines paskatas vyriausybės prižiūrimoms kasybos operacijoms. Tačiau auksakasių tokie pasiūlymai nesužavėjo, kadangi juos labiau domino klestinti juodoji aukso rinka.

„Visa šalis yra tarsi mafija. Viena didelė mafija. Prieš mafiją laimėti neįmanoma,“ – kalbėjo Marcosas Llovera.

Lloverai priklauso kasykla netoli Quince MIl miesto. Jis naudojasi vienu ekskavatoriumi, kurį nuomojasi, ir vienu sijojimo bokštu. Iškastą auksą jis parduoda tarptautiniam prekeiviui, kuris įsikūręs šalies sostinėje Limoje.

Vietovėje dėl šio proceso išmirė visa augalija, suiro upių krantai, o vanduo nusidažė ruda, oranžine ir netgi skaičiai melsva spalva. Lloveros kasykla, kaip ir dauguma mažų operacijų Peru, veikia neoficialiai dėka administracinės spragos. Leidimą kasyboms jam išdavė federalinė vyriausybė, tačiau jis gali dirbti neprižiūrimas, nes už daugumą aplinkosauginių ir operacinių leidimų yra išduodami administraciniame lygmenyje.

Vyriausybinių agentūrų nesusikalbėjimas reiškia, jog smulkios kasyklos, tokios kaip Lloveros, gali veikti savitame biurokratiniame akligatvyje, o pareigūnai suka galvas bandydami išsiaiškinti, kas yra teisėta, kas yra atsakingas už įstatymų palaikymą ir ką daryti su kasybos sukeltu užterštumu.

Kovo mėnesį įsigaliojo naujas įstatymas, kuris palengvino šį procesą. Taip pat buvo pakoreguoti kiti nuostatai, kuriais buvo siekiama pagerinti naudojamos technikos ir prieigos prie vandens šaltinių reguliavimą, tačiau „neoficialių“ kasyklų skaičius visiškai nesumažėjo.

Kuczynskis taip pat bandė įtikinti auksakasius pasiduoti vyriausybinei priežiūrai ir susitiko su darbuotojais mineralų gausiame Madre de Dios regione praėjusiais metais. Tuo metu savo veiklą įforminti ir vykdyti teisėtai sutiko 70 tūkstančių kalnakasių, tačiau tik 114 iš jų tai padarė.

„Šiuose kasybos sektoriuose nėra jokio noro įsiforminti. Nieko tai nedomina,“ – tikino aplinkos apsaugos grupės „CooperAccion“ narė Julia Cuadros Falla.

Cuadros teigė, jog bandymas su kalnakasiais „sudarinėti sandorius“ ir leidimų proceso tvarkymas yra netinkami veiksmai, nes aplinkos išnaudojimas ir mokesčių vengimas buvo pagrindiniai nedidelio masto kasybos operacijų pasisekimo veiksniai.
Ji argumentavo, jog Kuczynskio administracija turi pagerinti federalinių ir regioninių agentūrų komunikaciją. Cuadros teigimu, šiuo metu visos vyriausybės dalys, siekiančios apsaugoti Amazonę, yra nustoję dirbti kartu.

Daugelis aukso kontrabandos kelių į Čilę, Boliviją, Ekvadorą ir Braziliją, kurie buvo uždaryti Kuczynskiui atėjus į valdžią, buvo pakeisti naujais.

„Turime įstatymus, tačiau nėra veiksmų, kurie verstų juos vykdyti,“ – Nacionalinės miškų ir gamtos tarnybos pareigūnė Marta Ojeda.

Ji teigė, jog jos padalinys bando sustabdyti kasybos operacijas, kuriose yra naudojama neleistina sunkioji technika, bei skiria baudas už kertamus medžius ir vandens teršimą. Pareigūnė pripažino, jog šie veiksmai nėra veiksmingi be bendradarbiavimo su kitomis agentūromis.

Peru armija kartais apsilanko vietovėje ir susprogdina nesaugomą kasybos įrangą, tačiau Ojeda pripažino, jog niekada nėra aišku, kada įvyks toks apsilankymas ir ką daryti su susprogdinta technika.

„Viskas, ką darome, tai verčiame laikytis įstatymų, tačiau turėtumėme bendradarbiauti su kitomis agentūromis, kad galėtumėme įveikti šią problemą,“ – teigė Ojeda.