Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra organizacija, jungianti lietuvių jaunimą visame pasaulyje. Jos tikslas – puoselėti lietuvybę ir Lietuvos kultūrą tarp užsienyje gyvenančių jaunų žmonių, skatinti jų aktyvumą ir dalyvavimą projektuose bei bendruomenių veikloje.
Agita Beržanskaitė yra jauna lietuvė, gyvenanti Nyderlanduose, neseniai išrinkta Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininke. Ji dalinasi savo mintimis apie šią naująją atsakomybę ir savo kelionę į politiką bei lyderystę jaunimo organizacijoje.
– Agita, sveikinu tapus Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininke. Ką jums reiškia šios pareigos?
– Ačiū labai. Pirma, tai labai didelė garbė. Garbė, kad šiais artėjančiais metais man ir mano komandai buvo patikėta nešti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vėliavą. O kartu – tai labai didelė atsakomybė. Mano, kaip pirmininkės, pareigos reiškia, kad turiu užtikrinti, jog Kongreso metu iškelti tikslai ir užduotys bus įgyvendinti. Užtikrinti tai galiu skatindama ir padėdama kiekvienam valdybos nariui atskleisti jų potencialą srityse, kuriose jie veikia. Tai svarbus komandinis darbas. Taigi, aš jaučiu atsakomybę už kiekvieną savo komandos narį. Tai yra ir didelė garbė, ir didelė atsakomybė.
– Nuo ko prasidėjo jūsų kelias į politiką?
– Jaunimo politikoje veikiu jau visai netrumpą laiką. Iš esmės, esu žmogus, norintis veikti, tad politikos kelias yra gana akivaizdus pasirinkimas – čia sutinku žmonių, kuriems yra svarbios tos pačios temos, tie patys tikslai. Jau gimnazijos metais buvau Varėnos rajono savivaldybės jaunimo tarybos narė, Jaunųjų konservatorių lygos Varėnos skyriaus pirmininkė. Šiuo metu Hagos universitete studijuoju tarptautinę viešąją politiką. Jaunimo politika – didelė dalis pamatų, kuriuos statau ateities veiklai. Noriu dirbti Lietuvai, bet ne iš Lietuvos. Noriu dirbti tarptautinėje politikoje.
– Kaip įsiliejote į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklą?
– Atvykus studijuoti į Nyderlandus, pakviečiau savo bendraminčius steigti NLT studentų asociaciją. Ši jaunimo organizacija padeda lietuviams studentams Nyderlandų Karalystėje. Organizacijos steigimo proceso metu susipažinau su Rimvydu, buvusiu PLJS pirmininku. Jo dėka mūsų dabar sėkmingai veikianti organizacija gali jau ne tik vykdyti savo veiklas, bet ir jungtis prie pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklų. Taip įsiliejau į PLJS.
– Kas paskatino pasirinkti politikos mokslų studijas?
– Noras kurti žmonėms. Noras spręsti problemas, kurių sprendimai gali atnešti daugiau laimės ir ramybės. Aš tikiu, jog susivieniję žmonės problemas gali spręsti daug efektyviau ir sėkmingiau. Tad esu pasiryžus žmones vienyti, su jais diskutuoti ir ieškoti bendrų sprendimų, kaip įveikti iššūkius, su kuriais mes susiduriame.
Mane domina tarptautinis bendradarbiavimas, humanitarinė pagalba ir diplomatija. Tikiu, jog tiltai, tiesiami tarp valstybių, yra tvirtos ateities užtikrinimas.
– Kokią įtaką šios studijos padarė jūsų pasirinkimui vadovauti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai?
– Mano studijos, o ir pats universitetas, visada skatino veikti. Eiti, kalbėti, sakyti, diskutuoti ir kurti. „Būk tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje“ (angl. „Be the change you want to see in the world“) – vienas iš mūsų švietimo įstaigos šūkių. Jauno žmogaus padrąsinimas ir buvo paskatinimas veikti. Aš noriu tęsti PLJS veiklą, nes man svarbu, kad jauni žmonės būtų išgirsti. Man svarbu, kad jaunas žmogus gebėtų kurti ir atskleisti savo potencialą. PLJS pirmininko pozicija tam tikslui yra puiki, galiu padėti kiekvienam valdybos nariui atsiskleisti lietuvybės puoselėjimo ir lietuvių diasporos reikalų gerinimo kelyje.
– Kaip apibūdintumėte Pasaulio lietuvių jaunimo valdybos veiklos svarbą ir jos įtaką išeivijos lietuvių bendruomenei?
– Pasaulio lietuvių jaunimo valdybos veiklos svarba yra ta, jog mes esame lietuvių diasporos jaunimo balsas. Mes turime savo poziciją, kurią mums svarbu išreikšti formuojant pasaulio lietuvių politiką. Mes puoselėjame vertybes, apie kurias svarbu kalbėti ir su kuriomis norime dirbti. Lietuvos tauta nesibaigia ties Lietuvos geografinėmis sienomis, tad lietuvių tautos poreikiai ir pozicijos turi būti atliepiami iš visur. Ir apskritai lietuvybę puoselėti užsienyje yra svarbu tam, kad tautos identitetas būtų išsaugotas. Gyvename globalėjančiame pasaulyje, kur asimiliacija yra labai dažnas socialinis procesas. Jei norime išsaugoti savo šaknis, istoriją ir kalbą, tokios organizacijos, jungiančios lietuvių jaunimą, turi veikti efektyviai ir aktyviai.
– Kokias programas, projektus ar iniciatyvas planuojate pradėti ar stiprinti savo pirmininkavimo laikotarpiu?
– Svarbu išsaugoti tai, kas jau pastatyta. Nuo 1972 m. veikianti organizacija turi savo struktūrą, kurią turime išsaugoti ir brandinti. Iniciatyvos, kurias rengsime kartu su partneriais ar vieni, bus susijusios su artėjančiu referendumu ir pilietybės išsaugojimu, lietuvių diasporos psichologine sveikata, Pietų Amerikos lietuvių jaunimo organizacijomis, lituanistiniu švietimu. Man artima ir tai, kad stengsimės atidžiau pažvelgti į Rytų kraštuose veikiantį lietuvių jaunimą ir skirti dėmesio ten esančiai situacijai bei vyraujančioms tendencijoms. Mūsų veikla labai įvairialypė.
– Kaip planuojate įtraukti jaunuosius užsienio lietuvius į bendruomenės veiklą?
– Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų organizacijos yra savarankiškai veikiantys vienetai, kuriuos visuomet esu pasiryžusi padrąsinti ir su jais bendradarbiauti bendrų projektų metu. Planų daug – tai nuguls mūsų strategijoje, prie kurios dirbame šiuo metu. Jaunimą į veiklą trauksime per bendrus projektus, diskusijas ir darbus.
– Kas jus įkvepia puoselėti lietuvybę? Kodėl tai jums svarbu?
– Tai yra mano tapatybės dalis – aš save tapatinu su mūsų tauta, žemėmis ir kultūra. Tai yra dalis to, kas daro mane manimi. Kalba, kuria kalbėdama jaučiuosi patogiausiai, vertybės, kurias puoselėdama jaučiuosi atviriausia sau, yra susiję su Lietuva. Laisvė, tvirtybė, tauta ir jos gerovė – man yra svarbu ir apie tai aš galvoju bene kasdien. Istorija, pasakojanti mums apie mūsų tėvus ir protėvius, kurie taip atsakingai ir tvirtai kūrė mūsų valstybę, parodo, jog tai išsaugoti ir tęsti yra mūsų užduotis. Bendra gija širdyje, visgi, yra kažkas, ko paaiškinti nelabai galiu. Kai stovime ranka rankon ir giedame Lietuvos himną – to jausmo negaliu paaiškinti. Dėkingumas? Meilė? Stiprybė? Lietuvybė man suteikia daug drąsos.
– Kaip pavyksta suderinti darbą, studijas ir visuomeninę veiklą?
– Svarbu planuoti laiką ir susidėlioti prioritetus. O svarbiausia, kaip ir minėjau, yra pasirūpinti vidine harmonija ir poilsiu. Suderinti šiuos dalykus nėra taip sunku, kaip atrodo. Tvarkingai planuojant savo dieną ir valandas – tai įmanoma. Svarbiau viską suderinus ir suplanavus – ruošti save ritmui ir iššūkiams. Svarbu pasirūpinti savo sveikata ir niekada nenustoti tobulėti.
– Kokios strategijos ar įpročiai padeda jums organizuoti savo dieną efektyviai?
– Vienas iš mano pomėgių – domėtis žmogaus smegenų veikla. Žinoma, nesu būsima mokslininkė. Daugiau mėgėja. Tad dažnai naudojuosi pačiais paprasčiausiais patarimais, kuriuos rekomenduoja specialistai kiekvienam, norinčiam išlaikyti sveikas ir efektyvias smegenis. Taigi, vienas svarbiausių įpročių – leisti sau pailsėti. Geras miegas, meditacija ir pasivaikščiojimai ar geras ir nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi leidžia išlaikyti efektyvumą ir šaltą protą. Kartais yra geriau darbą palikti kitai dienai, negu perdegusiomis smegenimis stengtis jį atlikti. O šviesios nuotaikos palaikymui man svarbus judėjimas ir fizinis aktyvumas. Pasivaikščiojimas, pabėgiojimas gali būti pats geriausias vaistas. Na, ir galiausiai, mano dieta turi būti švari. Nevartoju greito ir perdirbto maisto. Stengiuosi gaminti maistą pati, į savo racioną įtraukti kuo daugiau sezoninių daržovių ir vaisių. Apibendrinti visai tai galėčiau fraze „Sveikame kūne sveika siela“. Tad prieš organizuodama savo darbus stengiuosi pasirūpinti savo kūnu ir vidine harmonija. O tam, kad viską spėčiau – tiesiog turiu planuoti. Išmokusi planuoti laiką, supratau, kad galiu nuveikti daug daugiau, nei pačiai atrodo.
– Ar dar lieka laisvalaikio? Ką mėgstate veikti?
– Ne tiek daug, kiek anksčiau, bet tai manęs nė kiek negąsdina. Dabartinė veikla man suteikia daug prasmės, tad visi susitikimai, darbo grupės man ir yra dalykai, kuriuos mėgstu veikti. Be to, man patinka bėgioti, tik dabar Kipre vis neatrandu tam tinkamo dienos meto, kada karštis nevargintų daugiau nei pats bėgimas; patinka diskutuoti su žmonėmis globaliomis temomis – apie tarptautinę politiką, istoriją, meną. Esu ekstravertė, tad naujos pažintys, pokalbiai ir bendri projektai – mano varikliukas. Taip pat domiuosi žmogaus smegenų veikla, sveikata ir tobulinimu.
– Domitės ne tik politika, bet ir bendraamžių psichologine ir emocine gerove, pernai buvote viena iš „Safe Haven“ organizatorių savo universitete. Su kokiais iššūkiais susiduria dabartinis jaunimas? Kuo jie skiriasi nuo iššūkių, kuriuos turėjo ankstesnės kartos? Kuo Nyderlanduose gyvenančio jaunimo iššūkiai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo iššūkių ir kuo jie panašūs?
– „Safe Haven“ buvo puiki iniciatyva, prie kurios pakvietė prisijungti mano draugas Winstonas. Manau, kad apibrėžti tiksliai, su kokiais iššūkiais susiduria dabartinis jaunimas, būtų labai sunku. Gyvename socialinės medijos amžiuje, kada standartus formuoja ne visai tikras pasaulis. Jaunam žmogui, kuris nori pritapti, dažnai tenka sprausti save į rėmus, kuriuose nepatogu, kuriuose neatsiskleidžia visos spalvos. Į rėmus, kurie dažnai nepatenkina tikrųjų lūkesčių. Man atrodo, kad jaunam žmogui reikia padėti jaustis patogiai būnant savimi, autentiškam. Su tokiais kūnu ir siela, kokius turi. Jauną žmogų reikia padrąsinti nebijoti atskleisti savo spalvų. Svarbu pridurti, jog „Safe Haven“ iniciatyvos metu buvo diskutuojamos tokiomis temomis, kaip pandemijos metu sumažėjęs noras paprasčiausiai eiti ir susipažinti. Socialinis nerimas tampa vis dažnesnis. Apie tai svarbu kalbėti, nes dažnai jaunas žmogus gali jaustis vienas prieš šiuos iššūkius. Bet tai netiesa. Jaunų žmonių, susiduriančių su socialiniu nerimu, yra daug. Ir mes galime vieni kitiems padėti.
– Manau, ankstesnėms kartoms socialinės medijos formuojami standartai buvo ne tokie aktualūs. Visgi neabejoju, kad kiekviena karta turi savų išbandymų.
– Dėl Nyderlandų ir Lietuvos – manau, kad globalėjančiame pasaulyje jauno žmogaus iššūkiai panašėja. Daugelis lankomės tose pačiose socialinės medijos platformose, tad susiduriame su tais pačiais formuojamais standartais, patiriame panašių sunkumų bandydami numatyti ateities žingsnius. Visgi Nyderlandų Karalystėje jaučiu daug didesnę laisvę. Jaunas žmogus čia jaučiasi laisvesnis ir labiau nepriklausomas. Jauni žmonės yra labiau linkę rizikuoti. Lietuva – pakeliui į tai. Tiek metų priespaudoje, neabejotinai, suformavo mūsų tautos mentalitetą, todėl esame linkę rizikos vengti. Tai atsiliepia ir jaunajai kartai. Tačiau kuo toliau, tuo ši įtaka mažesnė, ir mes pradedame visavertiškai suprasti ir naudotis savo ilgai siektos laisvės privalumais.
– Kokie yra jūsų asmeniniai tikslai po šios kadencijos Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdyboje?
– Tikslai lieka tie patys. Galbūt keisis priemonės, bet vis tiek pirmiausia sieksiu puoselėti lietuvybę ten, kur einu. Prie to, žinoma, prisidės ir kiti akademiniai mano siekiai. Kadencijos pabaiga sutaps su bakalauro laipsnio gynimu. Toliau planuose – magistro laipsnis ir tolimesni žingsniai tarptautinėje politikoje. Kaip ir minėjau, norėčiau dirbti Lietuvos labui pasaulyje. Kur? Dar sunku suplanuoti. Visgi ši pozicija neabejotinai padarys įtaką ir ateities pasirinkimams. Aš esu lietuvė – visur ir visada.
Indrė Pliuškytė-Zalieckienė, projektas „Pasaulio Lietuva“, pasauliolietuvis.lt
