Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pirmadienį patikino, jog Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos dar nereiškia bloko pabaigos pradžios, ir prisiekė atgaivinti Bendriją padidinant saugumą, paskatinant ekonominį augimą, bei suteikiant Senojo žemyno jaunimui ateitį.
„Daugybė žmonių manė, kad ES po Britanijos išstojimo nustos gyvuoti, bet taip nenutiko“, - sakė Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi, pasikvietęs Prancūzijos prezidentą François Hollande‘ą ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel į antrąjį ES trijų didžiausių pagal populiaciją šalių mažąjį susitikimą, organizuotą su tikslu nustatyti naują Bendrijos kryptį po Jungtinės Karalystės referendumo.
Renzi tęsė: „Mes gerbiame pasirinkimą, kurį priėmė Britanijos piliečiai, bet norime atverti naują skyrių. Po Britanijos išstojimo Europa iš naujo pradės savo galingų idealų – vienybės ir taikos, laisvės ir svajonių – kampaniją.“
Trišalis susitikimas įvyko tuo pat metu, kai Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris Austrijoje vykusiame forume pareiškė, jog nacionalinės sienos yra „blogiausias kada nors politikų sukurtas išradimas“, į ką britų ministrės pirmininkės Theresos May atstovė sureagavo sakydama, jog premjerė su tokiais pareiškimais nesutiktų.
Renzi pasitiko Hollande‘ą ir Merkel Neapolio kariniame oro uoste, iš kurio trijulė sraigtasparniu nuskrido į mažytę Ventotenės salą, kur aplankė Altiero Spinelli, vieno iš Europos vienybės idealo tėvų-įkūrėjų, kapą. Kartu su Ernesto Rossi, kitu antifašistinių pažiūrų intelektualu, Spinelli buvo kalinamas toje saloje Antrojo pasaulinio karo metais bei 1941 m. parašė Ventotenės manifestą, raginantį europietiškų šalių federaciją kovoti su nacionalizmu, atvedusiu Europą į karą.
Padėję prie marmurinio paminklo tris puokštes mėlynų ir geltonų – ES spalvų – gėlių lyderiai persikėlė į laivą-lėktuvnešį „Garibaldi“ darbinei vakarienei. „Garibaldi“ yra tapęs ES migrantų paieškos ir gelbėjimo bei kovos su kontrabandininkais žmonėmis Viduržemio jūroje misijos „Sophia“ simboliu.
Visi trys lyderiai savo šalyse susiduria su euroskeptiškų ar populistinių partijų grėsme: ateinančiais metais Prancūzijoje ir Vokietijoje numatomi visuotiniai rinkimai, o Italijoje šių metų pabaigoje planuojamas rizikingas referendumas dėl konstitucinių reformų.
Nors prieš vakarienę surengtoje spaudos konferencijoje trūko konkrečių politinių pasiūlymų ir buvo girdima kiek per daug pažadų, Hollande‘as pabrėžė poreikį stiprinti saugumą ir efektyviau dalintis žvalgyba tarp šalių, siekiant padidinti Europos gynybinius pajėgumus prieš pastaruoju metu kilusią radikalizuotų islamistų žiaurumo bangą. Jis taip pat paragino nepulti į nacionalizmo liūną po Britanijos išstojimo iš ES, ir sakė, kad Bendrija gali tikėtis „vienybės ir sanglaudos“ tik tada, jeigu šalių lyderiai saugosis „pačios didžiausios grėsmės – susvetimėjimo, egoizmo ir savanaudiškumo“.
Merkel savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad pati Europos Sąjunga gimė iš vienų „tamsiausių akimirkų“ Europos istorijoje, ir pažymėjo, jog „milžiniškų iššūkių“ akivaizdoje būtina veikti išvien, stiprinti vidinius ir išorinius ryšius, skatinti ekonominį augimą, bei kurti darbo vietas jauniems žmonėms.
Lyderių teigimu, trišaliu susitikimu siekiama rasti vieną bendrą poziciją ruošiantis kitą mėnesį Bratislavoje, Slovakijoje numatomam neformaliam 27 po Britanijos išstojimo iš ES likusių Bendrijos valstybių viršūnių susitikimui.
„Mes nepriiminėsime sprendimų už kitas šalis-nares, tačiau esame pasiryžę rodyti pavyzdį“, - sakė Hollande‘as, pažymėdamas, kad dabar viena svarbiausių užduočių bus nutraukti po Britanijos referendumo kilusią ekonominę ir politinę nežinomybę.
Per pirmąjį trijų lyderių susitikimą birželio mėnesį, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai paragino ES ieškoti „naujo impulso“. Dabar jie, be Britanijos išstojimo, taip pat aptarė Europos pabėgėlių ir migrantų krizę, Sirijos konfliktą, ir santykius su Rusija bei Turkija, sakė Renzi.
Kalbėdamas apie ekonomiką, Hollande‘as taip pat teigė norintis padidinti ES investicijų kiekį ir siekti didesnės fiskalinės pusiausvyros, kai tuo tarpu Renzi pažymėjo, jog lankstesnės ES deficito taisyklės padėtų smunkančiai Italijos ekonomikai.
Britanijos rinkėjų sprendimas išstoti iš ES gali paskatinti ir kitų panašių referendumų skaičių, o bloko narės nesutaria dėl to, kokių priemonių reikia imtis norint sumažinti vis didėjantį euroskepticizmą. Berlynas yra aiškiai nurodęs pageidaujantis „geresnės“, o ne „didesnės“ Europos, ir tokį požiūrį remia Vokietijos partnerės ES.
Visi trys lyderiai savo šalyse susiduria su euroskeptiškų ar populistinių partijų grėsme: ateinančiais metais Prancūzijoje ir Vokietijoje numatomi visuotiniai rinkimai, o Italijoje šių metų pabaigoje planuojamas rizikingas referendumas dėl konstitucinių reformų.
Nuotraukoje: Matteo Renzi, Angela Merkel ir François Hollande‘as
