Šiltą birželio 23 vakarą Čikagos lietuvių Rotary klubo nariai ir jų draugai, šio klubo rėmėjai rinkosi smagiam susitikimui. Tam buvo svarbi priežastis – kaip ir kasmet, pasibaigus klubo prezidento kadencijai, vyko prezidento regalijų perdavimas kitam klubo nariui. Sėkmingai klubui vadovavusi Sandra Scedrina klubo vairą perdavė į Žygio Janus rankas, palinkėdama jam sėkmės ir naujų sumanymų. Žygį Janus Čikagos lietuviai pažįsta kaip koncertų organizatorių, garso režisierių, bet šįkart su juo daugiau kalbėjomės apie rotariečių veiklą ir jos ateitį.

– Prašau papasakok apie save – kur gimei, augai, kokie keliai atvedė į Ameriką?

– Gimiau netoli Panevėžio, į Ameriką atskridau prieš 28 metus ,,laimės ieškot”. Kaip ir daugeliui mūsų, pradžia buvo nelengva, tačiau daug kas pasikeitė susipažinus su dabartine žmona Nida Grigalavičiūte, kuri atvyko iš Lietuvos 1999 metais, kuomet buvo pakviesta dainuoti Čikagos lietuvių operoje. Nida po gastrolių grįžo į Lietuvą, o po pusantrų metų mūsų draugystės ji persikėlė gyventi į Čikagą. Dabar Nida vadovauja Čikagos lietuvių operos chorui, dainuoja Čikagos simfoniniame orkestre. Turime dvi dukras ir džiaugiamės anūke, kuriai neseniai suėjo metukai.

– Tave daugelis pažįsta kaip žmogų, kuris organizuoja įvairius lietuviškus renginius, koncertus, miuziklus. Prašau papasakok, kada ir kaip susidomėjai šia veikla, kokią vietą ji užima tavo gyvenime?

– Mano gyvenime muzika užima tikrai ne paskutinę vietą, patinka klasikinė muzika, Luciano Pavarotti yra mano mylimiausias dainininkas, aš vaikystėje esu dainavęs chore. Visada domėjausi, kas vyksta Lietuvos muzikiniame gyvenime, labai norėjosi, kad mūsų talentus išgirstų ir Amerikos lietuviai. Kadangi žmona Nida turi daug pažįstamų atlikėjų, juos pavykdavo pasikviesti koncertuoti čia, pas mus, pamažu užsimezgė draugystės. Tuo metu domėjausi garso įrašais, bendradarbiaujant su Lietuva esu išleidęs keletą kompaktinių diskų. Vėliau įsitraukiau į JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos veiklą.

Pirmas didesnis muzikinis projektas „Nuo baroko iki roko”, nusidriekęs nuo Lietuvos iki Čikagos, subūrė muzikos profesionalus, nematomais ryšiais sujungė du žemynus į vieną, o muzikos kalboje suderino nesuderinama. Kartu su Lietuvos ir Čikagos lietuviais atlikėjais pristatėme miuziklą ,,Šnekučiai”, kuris buvo rodomas du kartus Čikagoje ir vieną – Clevelande. Norisi pasidžiaugti, kad vietos talentų dėka kartu su Rolandu Dabruku ir Kęstučiu Daugirdu buvo pastatytas miuziklas vaikams ,,Aš kitoks”, sulaukęs didelio pasisekimo. Nemažai laiko buvo skirta roko operai ,,Priesaika” ir jungtiniam Lietuvos ir JAV atlikėjų miuziklui legendinei „Paryžiaus katedrai“, juose dainavo ir Čikagos lietuvių operos choras, šoko ,,Suktinio” šokėjai.

Turime daug gabių menininkų, dainininkų, šokėjų, kuriuos norisi įtraukt į tokius kultūrinius projektus. Esu pravažiavęs beveik visas JAV lietuvių bendruomenes, daug dirbu kaip garso režisierius, man įdomu darbuotis ir koncertuose, ir studijoje, pastaruoju metu daugiau tenka prisidėti prie koncertų organizavimo ir įgarsinimo. Tai – mano hobis, jam skiriu didžiąją dalį savo laisvalaikio.

– Esi aktyvus Čikagos lietuvių Rotary klubo narys. Kada ir kaip įsitraukei į klubo veiklą?

– Prieš keletą metų iš gerų pažįstamų vis girdėdavau labai gražiai pasakojant, kad Čikagoje lietuviai yra susibūrę į Rotary klubą. Pagalvojau, kad būtų įdomu kada nors ten apsilankyti. Taip susiklostė, kad teko įgarsint keletą klubo renginių. Man patiko, kaip rotariečiai bendrauja tarpusavyje, patiko žmonių nuoširdumas, paprastumas. Po kurio laiko tuometinė klubo prezidentė Austėja Sruoga pakvietė įstoti į klubą. Tad galiu drąsiai sakyti, kad Austėja yra savotiška mano ,,krikštamotė” Rotary klube. Palengva įsisukau į tą sūkurį, stengiuosi prisidėt prie bendrų darbų, renginiuose tenka rūpintis garsu, kuriu filmukus apie klubo veiklą.

– Klubas veikia nuo 2008 metų, kokius jo svarbiausias darbus išskirtum? 

– Noriu paminėti kelis svarbesnius mūsų projektus. Neseniai Kauno klinikų Vaikų ligų klinikai įteiktas echoskopas, kuris palengvins kasdienį vaikų ligų gydytojų darbą ir leis diagnozuoti ligas mažiesiems pacientams tiksliau ir aiškiau. Anksčiau Vilniaus Santariškių klinikoms nupirkome modernų ultragarso aparatą, skyrėme paramą delfinariumo Klaipėdoje autizmo programai.

Vykstant karui remiame už laisvę kovojančius ukrainiečius – išsiųstas konteineris su vežimėliais ir vaikštynėmis neįgaliesiems, medikamentais, šiltais drabužiais. Kartu su Rotary E-klubu Laisvė dalyvaujame tarptautiniame projekte Hope, Will and Skills – bus padedama mokytis ir įgyti specialybę ukrainiečių vaikams. Įsijungėme į tarptautinį projektą, kuris padės teikti psichologinę pagalbą nukentejusiems nuo karo Ukrainoje. Vykdant CARE projektą kartu su Bensenville Rotary klubu Bensenville vidurinėje mokykloje padedama atvykusiems ukrainiečių vaikams, kurie nekalba arba sunkiai kalba angliskai, mokytis matematikos ir skaitymo. 

Kartu su Rotary One klubu ruošėme Padėkos dienai skirto maisto rinkinius. Bendradarbiavome su Rotary peace fellow Daniel Cano ir sukūrėme savo klubo kavą, taip parėmėme kavos augintojus, kurie buvo ginkluoto konflikto aukomis arba buvusiais kovotojais ir pasirinko taikos bei vystymosi kelią. Projektu siekiama prisidėti prie jų gyvenimo gerinimo projektų plėtros, sukuriant tvarias ekonomines galimybes parduodant kavą. Ir taip $5 nuo kiekvieno parduodamo kavos maišelio patenka į mūsų klubo fondą būsimiems projektams. 

Prisidėjome prie Vilniaus Rotary klubo projekto – skyrėme paramą įsigyti muzikinius instrumentus Vilniaus moksleiviams. Nupirkome knygų Čikagos ir Maironio (Lemonte) lituanistinėms mokykloms, remiame Čikagos lietuvių susibūrimo centrus – Pasaulio Lietuvių Centrą ir Jaunimo centrą.

– Kokios nuotaikos ir mintys perėmus klubo prezidento pareigas?

– Nuotaikos puikios, labai gerai, kad klubo prezidentas renkamas kasmet, taip sulaukiama naujų idėjų, ugdoma lyderystė. Bet tuo pačiu tai – ir nemaži iššūkiai, bet tvirtai tikiu, kad drauge mes regime pasaulį tokį, kuriame žmonės vienijasi ir kuria ilgalaikius pokyčius pirmiausia savyje, po to – savo bendruomenėje ir pasaulyje. Ir tuo pagrindu daro daug gerų darbų!

Kartais mūsų planus pakoreguoja gyvenimas, kuomet į klubą kreipiasi prašantys skubios pagalbos sunkiai sergantiems, turintiems negalią. Šiuo metu mūsų artimiausiuose planuose – pagalba Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams, bendradarbiaujant su Klaipėdos Rotary klubu ,,Karalienė Luizė”.

– Kiekvienas prezidentas į klubo veiklą įneša vienokių ar kitokių naujovių, ką esi numatęs nuveikti būdamas prezidentu, gal jau esate suplanavę naujų projektų?

– Man patinka Lietuvoje rotariečių rodomas didelis dėmesys aukotojams, jiems atsidėkoti rengiamos gražios šventės. Galvoju, kad to galėtume ir mes pasimokyt iš jų. Džiaugiuosi, kad jau tapo tradicija kasmet sukviesti veiklius Čikagos lietuvius, įvairių organizacijų atstovus į iškilmingą vakarą, kurio metu įteikiame mūsų klubo apdovanojimus aktyviausiems, daugiausiai nuveikusiems išeivijoje žmonėms ar juos buriančioms organizacijoms. Be abejo, ir toliau vykdysime tęstinius projektus, visuomet esu už šiltą bendravimą, be to, man patinka, kai mūsų renginiuose skamba tik ,,gyva” muzika.

– Prieš pora metų įsikūrė Rotaract klubas, į kurio veiklą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių. Kokie planai dėl tolimesnės jaunimo veiklos, kaip jį būtų galima labiau suburti?

– Jau treti metai veikia jaunimą jungiantis Rotarackt klubas, jis labai sustiprėjęs, organizuoja šaunius renginius, jungia apie 30 narių. O praėjusį rudenį po Pasaulio lietuvių centro stogu įsikūrė nauja organizacija – pirmas Amerikoje lietuviškas Interact klubas. Interact klubai yra Rotary ,,šeimos” dalis, vienijanti 12-18 metų jaunimą. Pagrindiniai šių klubų tikslai yra tobulinti lyderio savybes ir asmeninę vertybių sistemą, būti rūpestingu ir padėti kitiems, suprasti atsakomybės vertę ir sunkų darbą.

Su Interact klubu per Žemės dieną kartu valėme šalia Pasaulio Lietuvių centro esantį kryžių kalnelį, turime naują projektą – pradėti atstatyti ir restauruoti dar galimus išgelbėti griūvančius kryžius. Tai prisidės ne tik prie lietuviško paveldo išsaugojimo, bet ir Interact vaikus supažindins su medžio darbais.

Galime pasidžiaugt, kad buriasi sumanus, aktyvus jaunimas, jie čia gali rasti naujų draugų, bendraminčių, mokosi savanoriauti ir daryti gerus darbus.

– Kiekvienas, įsitraukęs į Rotary ar kitų savanorystės principu veikiančių organizacijų veiklą, mokosi ne imti, o duoti. Tavo nuomone, ko trūksta, kad kuo daugiau Amerikos lietuvių noriai burtųsi į savanorystės, labdaros darbus?

– Galvoju, kad dažnai mums reikalingas padrąsinimas ar pakvietimas ateiti, prisidėti prie prasmingų darbų. Pastebiu, jog ir mūsų bangos žmonės vis daugiau prisideda prie savanorystės, skiria savo laiko ir lėšų labdaringai veiklai, padeda sunkios ligos užkluptiems ar likimo nuskriaustiems tautiečiams. Dar kartais tiesiog pritrūkstam drąsos, bet gera matyt, kaip mūsų tautiečiai kartu daro gerus darbus.

– Ko palinkėtum sau ir kitiems rotariečiams tavo prezidentavimo metais?

– Man didelė garbė būti išrinktam Rotary klubo prezidentu, esu dėkingas rotariečiams už pasitikėjimą, o ypatingai – Sandrai Scedrinai uz jos puikų darbą, būnant klubo prezidente. Taip pat noriu padėkoti savo šeimai, palaikančiai šią mano veiklą.

Naudodamasis proga noriu visus pakviesti rugsėjo 23 d. į Homer Glen esantį Old Oak Country klubą, kur vyks Čikagos lietuvių Rotary klubo organizuojamas kasmetinis golfo turnyras. Jo metu surinktos lėšos bus skiriamos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Taigi kviečiu visus – Rotary klubo narius, bičiulius – savo žinias, sugebėjimus, talentus prijungti prie mūsų sėkmingos bendros veiklos, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus!

Kalbėjosi Loreta Timukienė