Trečiadienį po pietų Seimas atmetė prezidentės veto dėl Darbo kodekso ir patvirtino anksčiau priimtą naująjį socialinį modelį. 74 Seimo nariai balsavo „už“ Darbo kodeksą, 39 – „prieš“, o dar 10 susilaikė. Tam, kad būtų priimtas visas naujasis Darbo kodeksas be pakeitimų, reikėjo, kad už jį balsuotų mažiausiai 71 „seimūnas“.
Šių metų birželio 21 d. Seimo priimtą naują Darbo kodeksą sveikino darbdaviai ir verslo organizacijos, bet supeikė profesinės sąjungos ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dabar prezidentė per tris dienas privalės jį pasirašyti ir Darbo kodeksas įsigalios nuo 2017 m. Tiesa, Seimo nariai žada dar taisyti jau priimtą įstatymą, kad iki Naujųjų metų jis jau būtų tinkamas visoms pusėms. Pastaruoju atveju prezidentė vėl galėtų vetuoti kiekvieną naują Seimo sprendimą.
„Aišku, pripažįstu, kad ruošiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais, neišvengėme klaidų. Pastaruoju metu man pavyko susitikti su profsąjungų lyderiais. Aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad mes tikrai tas klaidas pripažinome, kurias buvome padarę. (...) Jeigu dar atsiras pasiūlymų, tai mes esame atviri ir esame pasiruošę apie tai diskutuoti. Svarbiausia, kad mes pasiųsime signalą, jog einame ta linkme, kad darbo santykius darome lanksčius“, - žurnalistams po balsavimo Seime sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot premjero, dar bus taisomos nuostatos, susijusios su išeitinėmis išmokomis ir nenustatytos apimties darbo sutartimis, be to, norima įteisinti, kad derantis dėl darbo sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojo naudai.
Verslininkai – už DK
Darbo kodekso priėmimu turbūt labiausiai džiaugėsi darbdaviai. Seimo sprendimas patvirtinti naują Darbo kodeksą yra sveikos nuovokos triumfas prieš politinį populizmą, pareiškė Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
„Sveikiname Seimo sprendimą modernizuoti darbo santykius Lietuvoje. Kelerių metų mokslininkų, darbo vietų kūrėjų, dirbančiųjų ir Vyriausybės darbas nenuėjo perniek, tad šiandien turime Darbo kodeksą, kuris iš esmės suderina visų pusių interesus. Tai toli gražu nėra tobulas, tačiau kompromisinis dokumentas, kuriame išlaikytas deramas socialinių saugiklių ir valstybės ekonominių naudų balansas“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ taip pat laikosi pozicijos, kad Seime birželį priimtas Darbo kodeksas yra būtinas norint užtikrinti tolesnį šalies ekonomikos augimą.
„Kiekvienas signalas, rodantis, kad investicinis klimatas šalyje ne tik negerės, bet ir gali pablogėti, turės neigiamos įtakos priimant sprendimą vystyti investicinius projektus Lietuvoje. Nors Lietuva ne vienerius metus sėkmingai dirba pritraukiant užsienio bendroves, šiandieninis Seimo sprendimas pasijustų iškart“, – rašoma agentūros pranešime.
„Investuok Lietuvoje“ teigia, kad darbo santykių lankstumas šiuo metu yra viena pagrindinių Lietuvos investicinio klimato problemų ir darbo santykių modernizavimas yra būtinas, jeigu norime pritraukti daugiau užsienio investicijų.
Senasis kodeksas - atgyvena
„Naujas Darbo kodeksas suaktyvins procesus darbo rinkoje ir suteiks galimybę darbdaviams drąsiau kurti darbo vietas“, – mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jis atkreipia dėmesį, kad bedarbių skaičius šalyje vis dar yra labai didelis – virš 180 000 – o darbo neturinčių žmonių padėtimi ir įsidarbinimo galimybėmis rūpinamasi nepakankamai.
„Senoji Darbo kodekso versija leidžia darbuotojui išsilaikyti net ir neperspektyviose darbo vietose. Bet ar toks darbo vietos „užšaldymas“ yra geresnis sprendimas nei pasirinkimo laisvė ir galimybė pereiti dirbti į geriau apmokamą darbovietę? Juk dažnas darbdavys nekuria darbo vietos todėl, kad nėra garantuotas dėl savo verslo perspektyvos, o sudėtinga darbuotojų atleidimo procedūra tikrai nepadrąsina to daryti. Naujų darbo vietų kūrimą stabdo ir menka darbo sutarties teisinių formų įvairovė, kuri neatitinka šiandieninio verslo ir technologijų pobūdžio“, – svarsto G. Nausėda.
„Investuok Lietuvoje“ teigia, kad darbo santykių lankstumas šiuo metu yra viena pagrindinių Lietuvos investicinio klimato problemų ir darbo santykių modernizavimas yra būtinas, jeigu norime pritraukti daugiau užsienio investicijų.
Jam pritaria „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, atkreipiantis dėmesį, kad Darbo kodeksas yra integrali naujojo socialinio modelio, kuris ne tik įtvirtina lankstesnius darbo santykius, bet ir užtikrina didesnį finansinį saugumą darbo netekusiems, dalis.
„Įsigaliojus visiems birželį priimtiems socialinio modelio įstatymams, padidės vidutinės išeitinės išmokos: darbuotojai gaus nuo 3 iki 5 atlyginimų. Ženkliai išaugs ir nedarbo draudimo išmokos: palyginti su dabartine situacija jos vidutiniškai didės beveik 1,5 karto, o išmokų lubos išaugs beveik 80 proc.“, – vardija R. Grajauskas.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas, mano, kad naujasis socialinis modelis nesumažins darbuotojų apsaugos, o šią atsakomybę tolygiau paskirstys tarp įmonių ir valstybės.
„Beveik visose gyvenimo srityse svarbu saikas ir balansas. Taip pat ir darbo santykių reguliavime. Darbuotojų apsauga ir darbo rinkos efektyvumas yra yin ir yang – jie gali ir turi papildyti vienas kitą. Sukurdami perteklinius barjerus darbo santykiuose tampame nepatrauklūs dinamiškiausioms įmonėms, galinčioms mokėti didesnius atlyginimus“, – teigia N. Mačiulis.
Lietuvos situacija nėra unikali, pavyzdžiui, Airija išgyveno panašų menkų investicijų, emigracijos, mažų atlyginimų ir buksuojančios ekonomikos laikotarpį.
„Situacija pradėjo keistis tik nuo 1987 m., kai darbuotojai, darbdaviai ir valstybė susitarė: valstybė didino darbo sąlygų lankstumą, verslas mainais didino darbo užmokestį. Dabar turime progą padaryti airišką šuolį – belieka tikėtis, kad mūsų visuomenė pademonstruos airišką brandą“, – viliasi „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pagrindiniai pokyčiai
Atostogos. Įprastos metinės atostogos bus 20 darbo dienų, o ne 28 kalendorinės dienos, atskaičiuojant savaitgalius.
Mamadieniai ir tėvadieniai. Darbo kodekse išliks nuostatos dėl vadinamųjų „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo.
Viršvalandžiai. Bus galima dirbti ne daugiau kaip 180 val. viršvalandžių per metus, t. y. 60 val. daugiau nei dabar. Tačiau kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta ir dėl ilgesnės jų trukmės. Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis, ko dabar nėra numatyta.
Terminuotos sutartys. Terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui leisti sudaryti net ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje. Tokių sutarčių ateityje negalės būti daugiau kaip 20 % visų darbdavio sutarčių.
Išeitinės išmokos. Darbdavys, savo iniciatyva atleisdamas vienerius ar daugiau metų vienoje vietoje dirbusį asmenį, privalės jam skirti dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu dirbta iki vienerių metų, išmoka turėtų siekti pusės darbo užmokesčio dydį. Labai ilgai vienoje vietoje – po 5 ir daugiau metų – dirbusiems asmenims numatyta papildomai mokėti kompensacijas iš specialiai sukurto Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kuris bus suformuotas iš darbdavių įmokų, atitinkamai mažinant jų įmokas į „Sodrą“.
Atleidimas. Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį iki atleidimo, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites. Šie terminai bus dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 m. ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 m., trigubinami – jei iki senatvės pensijos lieka mažiau kaip 2 m., taip pat neįgaliesiems.
Nėščiosios atleidimas. Darbo sutartis „su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. gali būti nutraukta šalių susitarimu“. Be to, Darbo kodeksas nustatys, kad „nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn., darbdavys negalės įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais“.
9 rūšių sutartys. Numatytos devynios skirtingos darbo sutarčių rūšys: įtvirtintos laikinosios, projektinio, darbo vietos dalijimosi, nenustatytos apimties, pameistrystės darbo, darbo keliems darbdaviams sutartys ir kt. Išliks sezoninės darbo sutartys, tačiau atsisakyta trumpalaikių darbo sutarčių.
„Tuščios“ sutartys. Naujasis Darbo kodeksas įpareigos taip vadinamas „tuščias darbo sutartis“ turinčius darbuotojus atlikti numatytąsias funkcijas „darbdavio kvietimu“, o darbdavys savo ruožtu įpareigojamas sumokėti darbuotojui už jo atliktą darbą. Minimali trukmė, kurią turės išdirbti tokią sutartį pasirašęs darbuotojas – 8 val. per mėnesį. Jeigu negaus darbdavio kvietimo, jam turės būti sumokėtas atlyginimas už 8 darbo valandų darbą.
Darbo tarybos. Dabar darbo tarybos kolektyvuose, kur nėra profesinių sąjungų, yra tarpininkės tarp darbuotojų ir darbdavio. Jos formuojamos savanoriškumo principu arba susitarus darbdaviams ir darbuotojų atstovams, bet ateityje Darbo kodeksas reikalaus būtinai steigti darbo tarybas tuose kolektyvuose, kur profsąjungų nėra.
Nuotraukoje: Gitanas Nausėda, Rokas Grajauskas, Nerijus Mačiulis ir Žygimantas Mauricas
