- Trumpai papasakokite, kaip buvo įsteigta organizacija „National Lithuanian American Hall of Fame“?
- Dėstydamas istoriją, domėdamasis ja, skaitydamas knygas ir žurnalus, vis randu, jog labai daug kur yra iškraipomi Lietuvos istorijos faktai. Pirmiausias mūsų Šlovės rūmų uždavinys yra pristatyti tą teisingąją Lietuvos istoriją. Jums turbūt iš karto kyla klausimas, o kuri yra ta teisinga Lietuvos istorija? Keli žymūs istorikai sako, kad mes, viduramžių Lietuvą vadindami kunigaikštyste, siekiame rusų ir lenkų tradicijų, nes Lietuva niekados nebuvo kunigaikštystė. Atrodo, jog mes, kaip tauta, nepasitikime savo pačių galingaisiais valdovais, kurie buvo karaliai. Karaliais juos vadino ir kaimyninės tautos, ir popiežiai, tačiau dabartiniai istorikai dar vis vadina Lietuvą kunigaikštyste. Pasaulinėje istorijoje nėra dar žymima tokia didelė ir galinga tauta, kaip lietuviai.
Dar viena problema, kurią įžvelgiu, yra tai, kad lietuviai, kaip etninė grupė, nėra žinoma pasaulyje. Pačiam teko susidurti su situacija, kai pasakai, jog esi lietuvis, tai amerikiečiai klausia - „are you Lutheran?“, na, atsiprašau. Taigi kyla klausimas, kaip mes, kaip lietuviai, turėtumėme prisistatyti pasauliui, kaip pasauliui pristatyti mūsų tautą, žymius lietuvius, kultūrą, mūsų įspūdingą istoriją? Kodėl to nepadarius pristatant mūsų žymius, daug nusipelniusius žmones, ypač Amerikos lietuvius? Dauguma neseniai atvykusių į Ameriką net nežino apie juos. Taip ir kilo mintis įkurti „National Lithuanian American Hall of Fame“ organizaciją, kuri ir pristato Amerikos lietuvius JAV.
Esu girdėjęs ir nemažai kritikos, kodėl, tarkime, J. Basanavičius, V. Kudirka nėra mūsų Šlovės rūmuose? Viena yra pristatyti tik Lietuvoje žinomus lietuvius, visai kita yra pristatyti pasaulyje garsius lietuvius, kuriuos dauguma žino. Sakykime, kai pasakau, jog Dick Butkus buvo vienas garsiausių amerikietiško futbolo žaidėjų, tuomet daugelis jį žino ir nustemba, kai sužino, jog jis dar ir lietuvis. Taip pat garsus džiazo atlikėjas Benny Goodman turi lietuviškų šaknų, komediantas Jack Benny ir pirmasis aktorius Al Jolson.
- Kokia jūsų organizacijos misija?
- Mūsų misija yra ne tik pristatyti teisingąją Lietuvos istoriją, bet ir įtraukti anglakalbius į lietuvių organizuojamą veiklą. Prieš Nepriklausomybę lietuvių bendruomenė dirbo tik su lietuviais, tarp lietuvių, Lietuvos labui. Gaila, bet mes nepasimokėme iš italų, lenkų ar airių, kurie susivienijo ir parodė savo jėgą. Lietuviai yra susiskaldę. Kaip pavyzdį, prisimenu šių metų himno giedojimą Čikagos centre, kurį rengti padėjo mūsų organizacija. Ar žinote, kiek buvo dalyvavusiųjų? 200 ar 300 žmonių. Įvertinus, jog Ilinojuje gyvena daugiausiai lietuvių visoje JAV, tai yra gėda, jog tiek mažai susirinko žmonių. Mes turime kažkaip susivienyti ir veikti bendrai. Jei neklystu, mes turime apie 700 tūkst. anglakalbių lietuvių, kurie per 50 metų yra išsibarstę po visą šalį. Tai mūsų misija ir būtų pritraukti tuos anglakalbius lietuvius.
Aš kiekvieną vakarą ieškau lietuvių įžymybių. Kartą dėmesį patraukė toks Moose Krause, galvojau, jog jis tikrai negali būti lietuvis, bet, pasirodo, jo lietuviška pavardė Edvardas Kriaučiūnas. Jis buvo žymus Noterdamo universiteto, esančio Indianoje, sporto administratorius, jo pavardė tikrai yra žinoma Čikagos lietuviams. Jis kartu su savo broliu ir dar keliais lietuviais 1935 m. keliavo į Lietuvą mokinti žaisti krepšinio ir ruoštis 1937 metų turnyrui. Vėliau, 1936 m., pasikvietę Praną Lubiną lietuviai laimėjo pirmą vietą čempionate. Tokių istorijų randame kiekvieną savaitę.
Dar vienas mūsų organizacijos projektas - įvesti į Čikagos mokyklas Rūtos Šepetys knygą „Tarp pilkų debesų“. Kadangi finansavimas mokykloms yra menkas, mūsų organizacija perka knygas ir platina jas mokyklose. Čia jas skaitydami meksikiečiai, juodaodžiai ir kiti vaikai sužino apie Lietuvos istoriją.
Nuotrauka su Ruta Lee iš 2013 m. renginio[/caption]
- Minėjote, jog atliekate Amerikos lietuvių paieškas, kaip jos vyksta?
- Kartais sunkiau, kartais lengviau. Kartais išgirstu kažkokių istorijų, pavardžių. Mes esame kaip informacinis centras, žmonės, būna, pateikia pavardes, aš juos patikrinu, ar jie turi lietuviškų šaknų, ar ne. Prieš 20 metų buvo pasklidęs gandas, kad Elvis Preslis buvo lietuvis, tačiau aš patikrinau, ir ši prielaida buvo paneigta.
Internetas yra geriausias išradimas ir lietuviai kol kas stipriai, puikiai, pasirodo internete - yra keletas grupių, tarp kurių ir mūsų, kurios padeda rasti vieni kitus, rasti savo gimines. Mūsų socialinius tinklus per vieną savaitę buvo aplankę iki 100 tūkst. lankytojų ir vidutiniškai per savaitę mūsų naujienas skaito 25 tūkst. Ir, kas įdomiausia, yra daug ketvirtos, penktos, šeštos ar dešimtos kartos lietuvių, kurie domisi ir ieško savo šaknų, o kas mane stebina, kad pusė mūsų „Facebook“ puslapio lankytojų ir skaitytojų yra iš Lietuvos.
- Grįžtant prie pačio renginio, kaip atrenkami kandidatai į Šlovės rūmus? Kaip apskritai viskas vyksta?
- Kaip ir visos organizacijos, taip ir „National Lithuanian American Hall of Fame“ turi savo komitetą, kuris siūlo, į ką mums reiktų atkreipti dėmesį. Tai, ką mes darome, galima būtų įvardinti kaip reklamą Lietuvai. Yra tikrai daug lietuvių, kurie yra nusipelnę patekti į mūsų Šlovės rūmus, tačiau nėra pažįstami pasauliui, ypač Amerikos pasauliui. Tik tie, kas yra nusipelnę ne tik Lietuvai, bet ir prisidėję prie Amerikos kultūros puoselėjimo, gali tapti Šlovės rūmų nariais. Kaip pavyzdžiui, V. Landsbergis, jis nėra prisidėjęs prie Amerikos kultūros puoselėjimo, V. Adamkus, - taip, jis yra gyvenęs Amerikoje, dirbęs čia, daug ką padaręs ir Lietuvos labui. A. Sabonis - jis nėra Amerikos pilietis, bet prisidėjo prie Amerikos kultūros, sporto, todėl jis gali tapti kandidatu į „National Lithuanian American Hall of Fame“.
Kandidatai taip pat turi būti gerai žinomi, kitaip organizuojami renginiai su nežinomais žmonėmis būtų nesėkmingi. Kaip pavyzdį, panagrinėkime šių metų kandidatus - buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, senatorius Richard Durbin, Balzeko muziejaus įkūrėjas Stanley Balzekas, Juozas Kazickas. Pirmieji kandidatai - tikrai visiems gerai pažįstami, tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. S. Balzekas ir J. Kazickas - jie mažiau žinomi, galbūt S. Balzekas yra daugiau žinomas lietuvių bendruomenei, J. Kazickas, nors ir yra prisidėjęs prie įvairių fondų, padėjęs Lietuvos mokykloms, bet nėra taip labai plačiai žinomas, netgi Lietuvoje. Mano nuomone, ateinantis renginys, kuriame dalyvaus tokios įžymybės kaip V. Adamkus ir R. Durbin, leis pristatyti ir ne tokius pasaulyje žymius, bet prie lietuvybės puoselėjimo prisidėjusius asmenis. Visi pateikti kandidatai yra įtraukiami į Šlovės rūmus. Renginio metu mes visada stengiamės pristatyti ir Lietuvos istoriją. Į renginį šiais metais atvyks daug anglakalbių svečių, jų nemažai pritrauks R. Durbin. Taigi, einame į viešumą.
Žinot, užteks mums, lietuviams, giedoti himną savose parapijose, rūsiuose, mes turime parodyti Amerikos pasauliui, kas mes esame. Įsivaizduokite, kaip penktos, šeštos kartos Amerikos lietuvis, jau visai nekalbantis lietuviškai, gali didžiuotis būdamas lietuviu, jei jis nieko nežino apie tą Lietuvą? Nežino, kad 300 metų ji buvo galingiausia ir stipriausia valstybė visoje Europoje. Vienu metu lietuvis turėjo galimybę netgi valdyti visą Europą, nes visos Gedimino dukros buvo ištekintos už garsiausių Europos karalių. Gediminas buvo tas lietuvis, kuris, galima sakyti, turėjo įtakos visos Europos valdyme. Ir, iki šios dienos, kiekvienas britų valdovas turi lietuviško kraujo.
Nuotrauka su Ann Jillian-Nausėdaite iš 2015 m. renginio[/caption]
- Kiek yra jau įtrauktų Amerikos lietuvių narių į „National Lithuanian American Hall of Fame“?
- Mes jų turėsime dešimt. Pirmi trys buvo prijungti 2013 metais. Tai yra Dick Butkus, Ruta Lee, John Jonaitis. Šiuose rinkimuose didžiausią nuostabą kėlė tai, kad du visų laikų garsiausi amerikietiško futbolo žaidėjai yra lietuviai. 2015 metais į šlovės rūmus įtraukėme aktorę Ann Jillian-Nausėdaitę, aktorių ir prodiuserį Vyto Ruginį, solistą Arnold Vokietaitį. Pastarąjį, man atrodo, mažai kas pažįsta, bet jis buvęs operos solistas ir vienas iš garsiausių amerikiečių operos solistų Amerikos istorijoje.
Paruošti renginį mūsų organizacijai trunka dvejus metus. Vien tik surasti, suderinti kandidatus ir suorganizuoti pačią šventę trunka apie metus laiko. Šiais metais vieną iš kandidatų, J. Kazicką, kuris, kaip žinote, yra miręs, atstovaus jo dukra. Mano nuomone, reikia turėti gyvą ryšį su tais, kurie jau mirę, todėl mes ieškome jų giminaičių. Mes tiek daug turime įžymybių, kurie yra mirę, tačiau nenorime tiesiog įteikti statulėlę ir padėti ją kažkur kampe, norime, jog kažkas atstovautų kandidatus, atsiimtų jų apdovanojimus. Pavyzdžiui, aktorius Charles Bronson (Karolis Bučinskis), garsus totorių lietuvis. Yra žinoma, kad jis yra vienas iš daugelio vaikų, taip pat jis pats turi daug vaikų, kitų giminių. Šiuo metu mes ieškome jo giminaičių, ir, kai rasime, jis taip pat pateks į mūsų Šlovės rūmus.
- Jei galite, trumpai papasakokite apie savo renginius. Kas daugiausiai lankosi juose? Kokio renginio galime tikėtis šias metais?
- Renginys yra skirtas ne tik paminėti ir apdovanoti Šlovės rūmų kandidatus, tačiau ir surinkti lėšų organizacijai. Daugiausiai mūsų šventėse renkasi dipukai (DP žmonės) ir jų vaikai. Neseniai atvykę, trečiabangiai, mažiau. Mes esame jauna organizacija, susikūrusi prieš 6 metus, tai tikrai nesitikime tokio didelio dėmesio kaip 10 ar 20 metų gyvuojančios organizacijos, juolab, kad dėmesį reikia užsitarnauti. Nereiktų atskirti, ar tai būtų dipukai, ar trečiabangiai, jei kas norėtų su mumis dirbti, mes visada atviri, visada padėsime, prisidėsime, paremsime. Džiaugiuosi, kad po renginio mes gauname nemažai gerų atsiliepimų apie mūsų šventę.
Kalbant apie pačio renginio formatą - esame suplanavę renginio programą, kurioje „Eglės Dance World“ paruoš šokio pasirodymus, taip pat turėsime DJ, o daugelis, manau, rinksis pasiklausyti ir pabendrauti su „National Lithuanian American Hall of Fame“ kandidatais ir kitais šventės svečiais. Neseniai gavau žinią, jog visi kandidatai tikrai dalyvaus renginyje, todėl išvysime V. Adamkų, R. Durbin ir kitus. Renginys išskirtinis tuo, kad jo metu mes po vienu stogu turėsime daugiausiai Amerikos lietuvių žvaigždžių istorijoje.
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
