Spalio 17–20 d. „Naisių vasaros teatras“ kvietė į jų organizuojamą tarptautinį teatrų vaikams ir jaunimui festivalį „Teatras pas mus ir mes jame“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Keturias dienas Naisių vasaros teatro ir bendruomenės kultūros rūmuose (Šiaulių r.) aidėjo vaikiškas klegesys, aplodismentai, liejosi nuoširdžios mažųjų emocijos. Kas negalėjo atvykti į Naisius, buvo laukiami Šiaulių kultūros centre bei Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Šių metų festivalis – tarptautinis: prie Lietuvos teatrų prisijungė aktoriai iš Estijos. Net aštuonių profesionalių teatro trupių rodomi spektakliai nepaliko abejingų jaunųjų teatro žiūrovų.
Festivalio rengėjų tikslas – dovanoti teatro šventę vaikams, ypač tiems, kurie pirmą kartą praveria teatro duris ir scenoje išvysta stebuklą. Tokių žiūrovų buvo ir šįkart: vieni džiaugėsi, antri nustebo, treti... panoro tapti aktoriais. Į festivalį atvyko vaikai ne tik iš Šiaulių miesto bei rajono, bet ir iš Joniškio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Kelmės ir kitų rajonų. Džiaugėsi ir dėkojo rengėjams ne tik mažieji, bet ir juos atlydėję mokytojai, auklėtojai, tėveliai, kurie galėjo pabūti vaikystėje. Spektakliai buvo labai įvairūs, skirti įvairaus amžiaus vaikams bei jaunimui.
Vaikų teatro šventė prasidėjo Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose. Spalio 17-ąją į pirmąjį festivalio spektaklį „Kai aš mažas buvau“ pakvietė Keistuolių teatro aktoriai. Pasakodami vaikystės išdaigas, nuotykius ir istorijas jie kalbėjo apie vertybes, kurių ugdymas prasideda dar vaikystėje. Skaudžiai trapus buvo antrasis pirmosios dienos susitikimas, įvykęs Šiaulių kultūros centre. Teatras „Atviras ratas“ į spektaklį „Miela mokytoja“ kvietė jaunimą nuo 16 metų, žadėdamas scenoje parodyti šiek tiek pavojingą mokytojos bei jos mokinių bendravimą. Spektaklio pabaigoje įsivyravusi tyla liudijo, kad aktoriai buvo įtaigūs, iškeldami amžinąsias žmogiškąsias vertybes ir versdami apie jas susimąstyti.
Spalio 18-oji – antroji festivalio diena – prasidėjo Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose. Žiūrovus čia pasitiko Vilniaus vitražinių lėlių teatras „Vaivorykštė“, patiems mažiausiems padovanojęs pjesę „Katinas su terbele“. O „Naisių vasaros teatro“ aktoriai nuotaikingai papasakojo lietuvių vaikų literatūros klasikės Vytautės Žilinskaitės sukurtą istoriją „Melagių pilis“. Antroji festivalio diena baigėsi Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, kur šio teatro aktoriai vaidino sceninę interpretaciją „Ežiukas rūke“ pagal to paties pavadinimo S. Kozlovo knygos pasakas.
Festivalio rengėjų tikslas – dovanoti teatro šventę vaikams, ypač tiems, kurie pirmą kartą praveria teatro duris ir scenoje išvysta stebuklą. Tokių žiūrovų buvo ir šįkart: vieni džiaugėsi, antri nustebo, treti... panoro tapti aktoriais.
Trečiąją festivalio dieną Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmų scenoje pirmieji šeimininkavo Pipės ir Tuto teatro iš Estijos aktoriai su linksma ir nuotaikinga istorija „Pipė ir Tutas koncerte“. Vaikai ne tik stebėjo aktorių išdaigas, triukus, bet ir patys tapo artistais. Šį spektaklį tos pačios dienos pavakarę Estijos teatro trupė pakartojo Šiaulių kultūros centro jauniesiems žiūrovams. Antrieji Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose spalio 19-ąją pasirodė „Stalo teatro“ aktoriai. Jų sukurta pasaka pakvietė prie stalo „paragauti“ senovės lietuvių papročių: burtažodžių, ritualų, „paskanauti“ gyvai atliekamų smuiko melodijų ir pyragėlių tikrų – teatre iškeptų.
Spalio 20-ąją tarptautinį profesionalių teatrų festivalį vaikams ir jaunimui Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose vainikavo Klaipėdos jaunimo teatras, pristatęs spektaklį pagal jau ne vienos vaikų kartos pamėgtą Justino Marcinkevičiaus poemėlę „Grybų karas“.
2016 metų teatrų vaikams ir jaunimui festivalis „Teatras pas mus ir mes jame“ baigėsi, bet paliko dar vieną pėdsaką Naisių teatrinėje istorijoje, kuri jau neįsivaizduojama be scenos, aktorių, jaunųjų žiūrovų. Vaikai, stebėdami spektaklius, nukeliauja į fantazijos šalį, suaugusieji – išgyvena ar prisimena patirtus jausmus. Džiugu, kad Naisiuose tvirtėja teatro tradicijos, ugdoma teatrinė publika, kad gyvenimas be vaikų ir jaunimo čia jau neįsivaizduojamas. Šiųmečio festivalio įspūdžiai dar ilgai neišblės ir tikrai daug žiūrovų lauks kito teatro festivalio.
Alina Šalavėjienė,
Žydrūno Budzinausko nuotr.
