Nacistinio laikotarpio daiktų aukcionas Miunchene uždirbo šimtus tūkstančių eurų šių istorinių daiktų savininkams ir pačiam aukcionui, bet šis renginys sulaukė daug kritikos ir iš žydų organizacijų, ir net iš Vokietijos Vyriausybės pusės.
Viena originaliausių Miuncheno aukciono prekių buvo juodas cilindras, kurį prieškario laikais nešiojo Adolfas Hitleris. Jis parduotas už 50 tūkstančių eurų. Hermanui Geringui priklausęs sidabru dengtas Hitlerio Mein Kamf leidimas parduotas už 130 tūkstančių eurų. Viso Miuncheno aukcione pasiūlyta apie 900 autentiškų nacistinės Vokietijos atributų.
Tai sukėlė nemažą žydų bendruomenės pasipiktinimą ir net Vokietijos antisemitinės komisijos vadovybė pareiškė, kad čia sumenkinami nacių nusikaltimai. Savo ruožtu aukciono organizatoriai, nors ir sulaukę netikėto dėmesio, tikina, kad tai istorinės vertybės.
„Daugumą šių daiktų nuperka muziejų kuratoriai, privatūs tyrimo institutai ir kolekcininkai. Mums mažiausiai norėtųsi tokio pirkėjo, kuris žiūrės į parduodamą daiktą, šią kepurę ar kitą iš katalogo, kaip į garbinimo objektą“, – tikina „Herman Historica“ vadovas Bernardas Pacheras.
Aukciono organizatorių teigimu, didžiąją dalį istorinių eksponatų nupirko Amerikos ir Azijos šalių muziejai, nes jie turi daugiausia pinigų. Beje, daugumą šių autentiškų daiktų, tarp jų – priklausiusių Hitleriui ir jo žmonai, po karo susirinko amerikiečių ir britų kariškiai, taigi dauguma pardavėjų nėra vokiečiai.
Tuo metu Austrijoje pagaliau nuspręsta, ką daryti su Braunau mieste tebestovinčiu namu, kur ir gimė nacistinės Vokietijos lyderis. Po labai ilgo bylinėjimosi už 800 tūkstančių eurų iš dabartinių savininkų išpirktas pastatas bus perdarytas į policijos būstinę. Vietos gyventojus, akivaizdu, šie daug metų trunkantys ginčai dėl Hitlerio namo gerokai išvargino.
„Gal muziejus ar kas nors panašaus būtų geriau. Sumanymas sukišti čia policiją man kiek keistokas“, – mano praeivė Roswitha Merzdorfer.
„Dabar čia beveik niekas nebeateina. Gyvenu Braunau 53-ejus metus, anksčiau per jo gimtadienį – balandžio 20-ąją ateidavo daug žmonių, uždegdavo žvakučių, atnešdavo gėlių. Visa tai baigėsi. Dabar žmonės ateina nusifotografuoti“, – pasakoja kita praeivė Rotraut Staiger.
Austrijos valdžia visaip stengiasi, kad Braunau nevirstų neonacių garbinimo objektu ir tvirtina, kad būtent Austrija tapo pirmąja nacistinės Vokietijos auka. Kita vertus, šalies istorikai pripažįsta, kad Austrijos Anšliuso priešininkų šioje šalyje buvo labai nedaug.
