Žurnale „Neues Leben“ neseniai pasirodė interviu su amerikiečiu pedagogu, pastoriumi ir šeimų konsultantu dr. Gary Chapmanu. Chapmanas ypač išgarsėjo parašęs knygą „Penkios meilės kalbos“, išverstą daugiau negu 30-yje šalių, labai paklausią visame pasaulyje ir mielai naudojamą šeimų konsultantų kasdienėje praktikoje, šeimų seminaruose bei mokymuose.
- Pone Chapmanai, santuokoje gyvenate jau daugiau negu 40 metų – šiais laikais toli gražu ne savaime suprantamas dalykas. Kaip jums tai pavyko?
- Geros santuokos neatsiranda per naktį. Mano žmonai ir man iš pradžių teko patirti daug nesklandumų, nes esame labai skirtingi. Beje, su tuo susiduria dauguma porų. Tačiau skirtumai tikra problema tampa tik tada, kai jie imami laikyti griaunančiais ir atskiriančiais. Mudu taip pat ne iš karto supratome, kad esame nedaloma pora ir skirtumus turime išmokti įvertinti.
- Dauguma porų trokšta mylėti vienas kitą visą gyvenimą, tačiau ne visiems tai pavyksta. Kokios, jūsų manymu, to priežastys?
- Pagrindinė problema ta, kad dauguma žmonių neatskiria meilės nuo įsimylėjimo. Būti įsimylėjusiam gražu ir gerai, bet tai dar ne viskas. Tyrimai rodo, kad įsimylėjimas išblėsta maždaug per dvejus metus. Tada partneriai vienas kitą ima vertinti realistiškiau. Atsiranda įtampa, ir būtent šiuo metu pats laikas porai pradėti siekti sąmoningesnės meilės. Partneriai turi aiškiai suvokti, kad tuokdamiesi jie tarpusavyje sudarė sandorą, kuri išliks tik esant abipusei atsakomybei.
- Jūsų knyga „Penkios meilės kalbos“ tapo tikru bestseleriu ir patarėju daugeliui šeimų konsultantų. Ar galėtumėte trumpai papasakoti, apie ką joje rašote?
- Pagrindinė mintis tokia: kaip kiekvienas žmogus kalba gimtąja kalba, taip ir kiekvienas myli tam tikra savo kalba. Aiškiau tariant, kiekvienas iš mūsų turi savo būdą, kuriuo gali geriausiai meilę išreikšti ir priimti. Per daugelį šeimų konsultavimo metų atradau iš viso penkias meilės kalbas.
Vieną jų pavadinau „Pagyrimu ir pripažinimu“. Kiekvienas, kurio pagrindinė yra ši kalba, reikšdamas kitam savo meilę, paprastai mėgsta vartoti pagiriamuosius ir pripažinimo žodžius. Dažniausiai tai gana paprasti sakiniai, pvz., „puikiai sumanei“, „puikiai padarei“, „šitaip apsirengus atrodai labai gražiai“. Kitaip tariant, tokių žmonių meilės išraiškos priemonė dažniausiai yra žodžiai.
Kita meilės kalba vadinasi „Dovanos“. Tai ne tik brangūs, bet ir smulkūs, paprasti dalykai, tokie kaip gėlės žiedelis arba paties padarytas niekutis. Dovanodamas žmogus byloja: „Pažvelk, tu esi man svarbus. Aš galvoju apie tave“.
Trečioji meilės kalba – „Paslaugumas“. Tai valgio pagaminimas, kilimo išvalymas, vaiko sauskelnių pakeitimas ir taip toliau. Šiuo atveju žmogus meilę reiškia darbais.
Ketvirtoji – „Laikas dviese“. Kalbantysis šia kalba partneriui skiria visą savo dėmesį. Tokiu metu televizorius būna išjungtas, išeinama pasivaikščioti, daroma kita, svarbiausia, kad kitam būtų rodomas visiškas ir nedalomas dėmesys.
Ir paskutiniąją kalbą pavadinau „Švelnumu“. Tai įvairūs fiziniai kontaktai su kitu – prisilietimas, apkabinimas, bučinukai. Čia priskiriami ir lytiniai santykiai.
Tačiau problema yra ta, kad dažniausiai partnerių meilės kalbos yra skirtingos ir vienas nė iš tolo nenutuokia apie kito kalbą. Per ilgametę savo darbo praktiką pastebėjau, kad tai, ką vienas laiko meilės išraiška, nebūtinai automatiškai laiko ir kitas. Sutikau daug porų, kai, ypač moteris, sakydavo: „Jis manęs nemyli“, o vyras protestuodavo: „Ką čia kalbi? Juk žinai, kad myliu!“ Po to pažerdavo visą virtinę savo gerų darbų, į ką žmona atsakydavo: „Taip, žinoma, kad darai! Bet aš visai ne to noriu!“
- Kas nutinka, jei nekalbame savo partnerio meilės kalba?
- Įsivaizduokime, kad kiekvienas žmogus savyje nešiojasi meilės indą. Jeigu jis pilnas – gyvenimas nuostabus, jei tuščias, gyvenimas gali atrodyti tikrai niūriai. Jeigu vienas partneris neišmoksta kito meilės kalbos, šio vidinis indas tuštėja. Didėja emocinė atskirtis, ir jis jaučiasi nemylimas. Ima gailėtis tos dienos, kai susituokė.
- Ką patartumėt tokiam, kuris stengiasi išmokti kito meilės kalbą, bet nesėkmingai?
- Patarčiau nenuleisti rankų. Esu tikras, kad į dideles pastangas būtinai atsakys ir partneris, nes ir jam norėsis būti geresniam. Jau vien dėl to, kad jausis mylimas ir matys tikrą atsidavimą.
