Penkiasdešimtųjų metinių sukakties proga Balzeko lietuvių kultūros muziejus rengiasi išleisti albumą apie vertingiausius salėse ir fonduose esančius eksponatus. Šiuo metu vyksta intensyvūs knygos parengimo darbai. Muziejaus specialistės Rita Janz ir Karilė Vaitkutė atrinko penkiasdešimt eksponatų, kurie bus parodyti ir aprašyti būsimame albume.
Pagrindinė šio darbo konsultantė – didelę patirtį turinti lietuvių kilmės amerikietė Irena Brokas Chambers. Ji septyniolika metų dirbo Vašingtone esančioje JAV Kongreso bibliotekoje, kur vadovavo parodų rengimui, su tuo susijusioms mokomosioms programoms ir leidybai. Irena Brokas Chambers ne kartą iš Vašingtono buvo atvykusi į Čikagą, Balzeko lietuvių kultūros muziejų, ir savo laiką dovanojo darbui su būsima knyga.
Tarp albumui atrinktų muziejaus vertybių – ir vieni seniausių, Heinricho Schliemanno archeologinių kasinėjimų metu Graikijoje (Mikėnuose), rasti gintaro karoliukai, datuojami 1700 – 1400 metų prieš Kristų. Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad šis gintaras – iš Baltijos jūros.
Leidinyje bus parodyta ir daugiau muziejuje saugomų eksponatų, tokių kaip XIX amžiuje išleistos maldaknygės, kitokie senoviniai spaudiniai. Muziejus didžiuojasi garsios tautodailininkės Anastasijos Tamošaitienės dar prieš Antrąjį Pasaulinį karą Lietuvoje išaustu moterišku tautiniu apdaru, kuris priklausė Lietuvos generalinei garbės konsulei Čikagoje Juzefai Daužvardienei. Ši moteris buvo viena iš muziejaus rėmėjų.
Dar vienas iš muziejaus eksponatų, kurie įeis į būsimą Balzeko muziejaus albumą – 1928 metų Lietuvos komiteto Amerikos lietuviams priimti kreipimasis. Juo to meto žymūs Lietuvos veikėjai, tokie kaip generolas V.Nagevičius, pulkininkas K.Skučas, universiteto profesorius Z.Žemaitis, Lietuvos operos solistas K.Petrauskas, Lietuvių dailės draugijos pirmininkas A.Žmuidzinavičius ir kiti komiteto nariai kreipiasi į Amerikoje gyvenančius lietuvius. Jie kviečiami atvykti į Lietuvą kartu su visa tauta paminėti 10-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines: „... Jūs, Broliai Amerikiečiai, esate mūsų šeimos nariai ir sudarote visą jos trečdalį. Laisvės mums niekas nepadovanojo. Ją reikėjo iškovoti. Ir Jūs toj kovoj dalyvavote lygiai su mumis stipria moraline paspirtimi, savo sunkiu darbu, savo kruvinu prakaitu uždirbtais ir dosnia ranka aukotais turtais. Laisvę iškovojus reikėjo statyti valstybę. Ir čia kiekvienam žingsny Jūs gelbėjote. Jūsų širdys, Jūsų mintys buvo visuomet su mumis. Drauge vargus vargome, drauge kentėjome, drauge ir džiaugėmės...“
Čikagoje tiek lietuvių, tiek multietninio miesto atmintimi besidominčių amerikiečių ausiai bus pažįstamas Stanley Balzekas, Jr. Tai jo pastangomis veikiantis lietuvių kultūros muziejus jau pusšimtį metų svariai prisideda prie lietuvių tautos tapatybės išsaugojimo.
Kiek Amerikos lietuvių atsiliepė į šį kvietimą ir skrido į Lietuvą, tikriausiai niekas nesuskaičiavo. Tačiau tai, kad šis išsibarsčiusios po pasaulį mažos tautos vienybę skatinantis laiškas jaudino tuomet, daugelį jaudina net ir praėjus beveik devyniasdešimčiai metų – tą sunku būtų paneigti.
Būsimame leidinyje bus Lietuvos istoriko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus straipsnis apie lietuvių, kaip diasporinės tautos savimonės raidą, apie išeivijos lietuvių vaidmenį kovoje už Lietuvos valstybingumą.
„Čikagoje tiek lietuvių, tiek multietninio miesto atmintimi besidominčių amerikiečių ausiai bus pažįstamas Stanley Balzekas, Jr. Tai jo pastangomis veikiantis lietuvių kultūros muziejus jau pusšimtį metų svariai prisideda prie lietuvių tautos tapatybės išsaugojimo“, – tai E.Aleksandravičiaus mintys apie privačia iniciatyva paremto muziejaus vaidmenį.
Rengiamam albumui atrinktus daiktus ekspozicijos salėse bei kitose specialiai parinktose vietose fotografavo profesionalus fotografas Tauras Bublys. Tam, kad būtų parengta knyga, prireikė ne ne vienos specialistų darbo valandos.
Virginijos Petrauskienės tekstas,
K.Vaitkutės nuotraukoje: E.Aleksandravičius su S.Balzeku muziejaus salėje
