Pirmadienį prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė deklaracijas, kuriomis siekiama smarkiai sumažinti du stambius nacionalinius paminklus Jutos valstijoje: Grand Staircase-Escalante ir Bears Ears.

Prezidentas buvo įsakęs Vidaus reikalų sekretoriui Ryanui Zinke peržiūrėti visus nacionalinius paminklus šalies mastu ir pateikti savo rekomendacijas. Zinke pateikė pasiūlymus dėl 27 paminklų ribų ir taisyklių keitimo, tačiau nerekomendavo panaikinti nė vieno paminklo. Taigi be anksčiau minėtų dviejų saugomų teritorijų, prezidentas turės paskelbti savo sprendimus dėl dar 25 nacionalinių paminklų.

Manoma, kad dėl dviejų nacionalinių paminklų Jutoje kils teisinis mūšis. Pažvelkime, kas paskatino prezidentą naujai peržvelgti nacionalinių paminklų situaciją.

Kas yra nacionalinis paminklas?

1906 m. prezidentas Theodore’as Rooseveltas patvirtino „Senovės aktą“, suteikiantį teisę prezidentui nacionaliniais paminklais skelbti bet kokias vietas, objektus ir struktūras, turinčias „istorinę arba mokslinę reikšmę“ ir esančias ant federalinės žemės.

Rooseveltas paskelbė 18 paminklų, įskaitant Didįjį kanjoną Arizonoje ir Velnio bokštą Vajominge. Naujus paminklus paskyrė ir dauguma kitų prezidentų (kai kuriuos paskelbė Kongresas).

Paminklai yra saugomi, nors ir ne pagal tokias griežtas taisykles, kaip nacionaliniai parkai.

Ginčytina istorija

Daugelio nacionalinių paminklų paskelbimai buvo plačiai palaikomi, tačiau kai kuriais atvejais sulaukdavo aršaus pasipriešinimo Kongrese ir teismuose. Su tuo teko susidurti Franklinui D. Rooseveltui (Jackson Hole nacionalinis paminklas, dabar Didžiojo Tetono nacionalinis parkas); Jimmy Carteriui (didžiulė teritorija Aliaskoje) ir George’ui W. Bushui (Papahanaumokuakea jūrų nacionalinis paminklas Havajų šiaurės vakaruose).

Trumpo sprendimas peržiūrėti paminklus, paskelbtus nuo 1996 metų sausio 1-osios, nėra atsitiktinis. Jį paskatino Jutos konservatorių pagieža, kurią jie tebejaučia dėl to, kad Billas Clintonas tais metais paskelbė Grand Staircase-Escalante nacionaliniu paminklu.

Kritikai aiškina, kad kuo toliau, tuo labiau prezidentai saugomomis teritorijomis skelbia per dideles vietas, kurios nebetelpa į pirminį nacionalinio paminklo apibrėžimą. Pasak jų, skirti milijonus akrų moksliniams stebėjimams ar retų rūšių apsaugai yra „federalinis žemės užgrobimas“ ir vietinių gyventojų valios nepaisymas, nors visos tos teritorijos ir iki tol priklausė federalinei valdžiai arba buvo jos kontroliuojamos.

Paminklų šalininkai sako, kad jie yra būtini, siekiant apsaugoti jautrias vietas nuo suniokojimo. Pasak jų, pasakojimai apie išvarytus iš savo žemės žmones yra perdėti, o vietos gyventojų pasipriešinimas išgaruoja, kai vietos bendruomenė pradeda gauti naudos iš turizmo.

Neseniai atlikta pelno nesiekiančios tyrimų grupės „Headwaters Economics“ analizė atskleidė, kad JAV vakaruose, kur nuo 1981 metų buvo įkurti didesni nei 10 000 akrų nacionaliniai paminklai, tokie indikatoriai kaip darbo užimtumas, populiacija ir pajamos per capita išliko tokie patys arba pagerėjo.

Teisiniai principai

Bėgant metams, kai kurių paminklų teritorija buvo sumažinta, o kai kurių – padidinta. Nė vienas iš tokių sprendimų nebuvo užginčytas teisme. Nė vienas prezidentas nebandė atšaukti ankstesnio prezidento sprendimo paskelbti kokį nors objektą nacionaliniu paminklu.

„Senovės akte“ nėra tiesiogiai parašyta, ar prezidentas turi teisę atšauti paminklo statusą arba sumažinti jo teritoriją. Tačiau jame rašoma, kad paminklą turi sudaryti „mažiausia galima teritorija, užtikrinanti saugomų objektų priežiūrą ir valdymą“, vadinasi, visada galima laikytis argumento, kad tokiais sprendimais yra tiesiog pataisoma ankstesnio prezidento klaida.

Kas toliau?

Tą patį pirmadienį aplinkosaugos grupės apskundė teismui Trumpo sprendimą sumažinti Grand Staircase-Escalante teritoriją. Amerikos čiabuvių gentys taip pat planuoja priešintis saugomų teritorijų mažinimui, tad tikėtina, jog mūsų laukia ilgi mūšiai teisme.

Kongreso respublikonai svarstymui yra pateikę kelis įstatymų projektus, kuriuose numatoma uždrausti prezidentams vienašališkai tvirtinti nacionalinius paminklus. Taip pat siekiama uždrausti skirti naujus paminklus, kurie būtų didesni nei 85 000 akrų ar arčiau nei per 50 mylių nuo jau egzistuojančio paminklo.