Nuo pirmąkart abiem lytims atvertų 1900 m. Olimpinių žaidynių Paryžiuje profesionaliam moterų sportui teko nuolat lipti iš vyrų sporto šešėlio, bet naujausios tendencijos žada tai pagaliau palikti užmarštyje. Moterų futbolo ir krepšinio rungtynės muša rekordus ne tik rekordiniu arenų lankomumu, bet ir žiūrovų prie televizijos ekranų skaičiumi.
„Kiekvienais metais kylanti žaidimo kokybė ir kone eksponentiškai augantis profesionalių moterų komandų skaičius teigiamai atsiliepia ne tik šio sporto finansavimui, bet ir gerbėjų gretoms. Pastarųjų metų moterų Čempionų lygos ir Europos futbolo čempionato finalus jau žiūri milijonai sirgalių, o kai kurios transliacijos netgi tampa žiūrimiausiomis per visus metus. Tikėtina, jog ši įspūdinga statistika jau visai netrukus moterų sportui leis įsitvirtinti pagrindiniuose kanaluose“, – pasakoja „Telia“ TV turinio vadovas Tomas Tamulevičius.
Rekordinis susidomėjimas
Pasak Tamulevičiaus, moterų sportą iki šiol gaubia nemažai mitų, pavyzdžiui, jog šių rungtynių nežiūri vyrai ir tai, jog jos įdomios tik labai specifinei auditorijai. Tačiau visa tai paneigia neseniai pasibaigęs 2022 m. Europos moterų futbolo čempionatas, sumušęs net keletą žiūrimumo rekordų.
„Finalą, kuriame Anglijos rinktinė per pridėtą laiką dramatiškai išplėšė pergalę iš Vokietijos, Jungtinėje Karalystėje stebėjo 17,4 milijono televizijos žiūrovų ir 5,9 milijono sirgalių skaitmeninėse platformose. Šis mačas ne tik beveik dvigubai pagerino iki tol buvusį moterų futbolo žiūrimumo rekordą, bet ir tapo pačia žiūrimiausia JK televizijos transliacija šiemet. Tarptautinėje arenoje pasiekimai taip pat ne ką prastesni – šiųmetis moterų čempionatas didžiausią žiūrovų skaičių istorijoje“, – atskleidžia pašnekovas.
Kad visa tai nėra tik atsitiktinė sėkmė, pagrindžia ir UEFA moterų čempionų lygos statistika. 2021/2022 sezono rungtynių transliacijos sulaukė 3,6 milijono unikalių žiūrovų ir taip 56 proc. pagerino pernykščio sezono rezultatą, o rungtynių epizodai, interviu su žaidėjomis bei kitas originalus turinys surinko 64 milijonus peržiūrų įvairiose platformose.
Šie vėjai neaplenkė ir Lietuvos. Šių metų Europos čempionato finalas, kuriame Lietuvos U18 krepšinio rinktinė įveikė ispanes ir laimėjo auksą, „YouTube“ platformoje surinko daugiau nei 200 tūkstančių peržiūrų. Deja, „Telia“ vadovas apgailestauja, kad finalas nebuvo transliuotas nė per vieną Lietuvos televiziją, kas galimai būtų dar labiau padidinę čempionato žinomumą ir padėję surinkti dar didesnę žiūrovų auditoriją.
Artėjanti moterų sporto evoliucija
Tamulevičius atkreipia dėmesį į tai, kad augantis moterų sporto populiarumas nelieka nepastebėtas ne tik rėmėjų, bet ir transliuotojų. Remiantis UEFA prognozėmis, per ateinantį dešimtmetį moterų futbolo transliavimo teisių vertė išaugs septynis kartus ir viršys 256 milijonus eurų per metus.
„Nors rungtynių transliavimas tokiose nemokamose ir visame pasaulyje pasiekiamose platformose, kaip „YouTube“, prisideda prie moterų sporto populiarinimo, tikrasis lūžis turėtų įvykti tada, kai jos įsitvirtins televizijoje. Apklausos rodo, jog net 66 proc. sirgalių, kurie šiuo metu nežiūri moterų futbolo, būtų linkę tai daryti, jei rungtynės atsidurtų lengvai pasiekiamuose televizijos kanaluose. Tikėtina, jog tai turės ir teigiamą šalutinį efektą – pagerės transliacijų kokybė, o rungtynes komentuos žiūrovų pamėgti komentatoriai, kas vėlgi didins žiūrimumą“, – pasakoja specialistas.
Kita vertus, jis pastebi, jog norint dar labiau paspartinti moterų sporto evoliuciją, vien tik transliuoti rungtynių nepakanka – labai svarbu atsižvelgti ir į kitus veiksnius. Vienas jų – transliacijos laikas. „Women’s Sport Trust“ nustatė, jog tie „FA Women’s Super League“ mačai, kurių transliacijos laikas kertasi su vyrų sporto rungtynėmis, sulaukia kur kas mažiau susidomėjimo. Tą patvirtina ir UEFA apklausų duomenys – 67 proc. moterų sporto nežiūrinčių sirgalių teigia, kad būtų linkę tai daryti, jei mačų laikai būtų patogesni.
Be to, Tamulevičius siūlo atkreipti dėmesį ir į moterų sporto gerbėjų auditoriją. UEFA skaičiavimais, beveik trečdalį moterų futbolo gerbėjų sudaro jaunos moterys, kurių amžius neviršija 34 m., kas skatina priimti ir atitinkamus rinkodaros sprendimus. Šių sirgalių susidomėjimą ir įsitraukimą turėtų didinti dažnesnis įspūdingiausių rungtynių momentų talpinimas bei geresnis sportininkių matomumas socialiniuose tinkluose.
