„La La Land“ prodiuseriai vis dar dėkojo savo šeimoms ir kūrėjų komandai, kai buvo paskelbta, jog įvyko klaida ir laimėjo „Moonlight“ – nenuostabu, kad nemažai žmonių pagalvojo, kad tai tėra pokštas. Tačiau tai buvo tiesa, ir „La La Land“ kūrėjai greitai užleido vietą „Moonlight“ komandai, lygiai tokiai pat priblokštai, kaip ir ceremonijos žiūrovai.
Aktoriai Warrenas Beatty ir Faye Dunaway turėjo paskelbti geriausią metų filmą. Kai Beatty atidarė voką, jis padarė pauzę ir parodė kortelę Dunaway, kuri nugalėtoju paskelbė „La La Land“.
„Norėčiau papasakoti, kas ką tik nutiko, - pasakė Beatty per chaosą, kilusį iškart po to, kai „Moonlight“ buvo paskelbtas tikruoju nugalėtoju. – Aš atidariau voką, ir jame buvo parašyta – „Emma Stone, „La La Land“. Todėl taip ilgai žiūrėjau. Nenorėjau pokštauti. Ten turėjo būti parašyta „Moonlight“, geriausias metų filmas.“
„Moonlight“, istorija apie jauną homoseksualų juodaodį vyrą, iš viso pelnė tris statulėles, įskaitant už geriausią adaptuotą scenarijų ir geriausią antro plano aktoriaus vaidmenį.
„Net savo svajonėse negalėjau šito įsivaizduoti, - atsiimdamas apdovanojimą sakė filmo režisierius Barry Jenkinsas. – Bet velniop tas svajones, nes tai yra tikra. O dievulėliau.“
Pagrindinis „Moonlight“ konkurentas, neomiuziklas „La La Land“, pelnė šešis Oskarus, įskaitant statulėles už Damieno Chazelle režisūrą ir Emmos Stone vaidybą.
Štai kelios kitos įsimintinos apdovanojimų akimirkos:
Laureatų įvairovė. „Hacksaw Ridge“, tikrais įvykiais paremta istorija apie didvyrį karo lauko mediką, pelnė Oskarą už geriausią garso ir filmo montažą, t. y. kategorijose, kurios paprastai yra rezervuojamos geriausio metų filmo laimėtojams. Tuo tarpu scenaristas Kennethas Lonerganas laimėjo statulėlę už geriausią originalų scenarijų su „Manchester by the Sea“, pasakojimu apie brolio gedintį ir jo sūnų globoti gavusį santechniką. Pagrindinį vaidmenį filme sukūręs Casey Affleckas taip pat buvo apdovanotas geriausio aktoriaus statulėle. „Buvau priblokštas, kad mane apskritai įtraukė“, - sakė Affleckas.
Na, o tarp nieko nepelniusių nominantų liko draminis filmas „Lion“ (šešios nominacijos) bei pelno rekordus sumušusi juosta „Hidden Figures“ (trys nominacijos).
Svarbu ir tai, kad po dvejus metus netilusių kalbų, jog Kino akademija diskriminuoja juodaodžius aktorius ir filmus apie afroamerikiečių patirtis, šių metų nominantų sąraše tikrai netrūko įvairovės – į Oskarus pretendavo net šeši juodaodžiai aktoriai, daugiau nei kada nors anksčiau.
Statulėlės Violai Davis ir Mahershalai Ali. Oskarai už geriausius antro plano vaidmenis atiteko Violai Davis už jos darbą juostoje „Fences“ apie paprastos Pitsburgo šeimos gyvenimą 6-ojo dešimtmečio fone, bei Mahershalai Ali už jo įkūnytą jautrų narkotikų prekeivio vaidmenį filme „Moonlight“.
Tai yra pirmoji Oskaro statulėlė Violai Davis, kuri 2010 m. pelnė „Tony“ apdovanojimą už tą patį vaidmenį teatro scenoje (ji pati taip pat nusprendė kandidatuoti geriausios antro plano aktorės kategorijoje Oskaruose). Padėkos kalboje Davis kalbėjo apie savo šeimą, kino pramonę, o taip pat dramaturgą Augustą Wilsoną, kuris adaptavo savo pjesę „Fences“ platiesiems ekranams ir kurį aktorė pavadino žmogumi, „iškėlusiu paprastų žmonių gyvenimus“.
Tuo tarpu Mahershala Ali atsiėmė pirmąjį vakaro apdovanojimą ir su ašaromis akyse dėkojo visai „Moonlight“ kūrėjų komandai bei savo paties šeimai. Taikos ir ramybės susirinkusiesiems palinkėjęs aktorius nebekartojo per ankstesnius apdovanojimus savo išsakytų komentarų apie prezidento Donaldo Trumpo įvestą draudimą į šalį atvykti imigrantams iš daugiausiai musulmoniškų šalių (pats Ali išpažįsta islamą).
Didžiausias dėmesys visuomenėms negandoms. Filmo užsienio kalba ir dokumentikos kategorijose šiemet netrūko netikėtumų. Pirmojoje jų iš pradžių atrodė, kad laimės didelio populiarumo sulaukusi vokiška satyra „Toni Erdmann“, tačiau Trumpo įvestas imigrantų draudimas rampų šviesą nukreipė į Irano kandidatūrą – juostą „The Salesman“, kurios režisierius Asgharas Farhadi pareiškė protesto vardan boikotuosiantis ceremoniją, o šis sprendimas galiausiai padėjo jam laimėti Oskarą. Jo vardu statulėlę priėmė iraniečių kilmės JAV verslininkė Anousheh Ansari, kuri perskaitė laišką iš Farhadi, kuriame pažymima, kad jis ceremonijoje nedalyvauja iš solidarumo su imigrantais, „kurių negerbia šis nehumaniškas įstatymas“.
Tarp dokumentinių filmų didelio dėmesio buvo sulaukęs Avos DuVernay žvilgsnis į masinio įkalinimo sistemą „13th“, bei juosta pilietinių teisių tema „I Am Not Your Negro“. Tačiau galiausiai triumfavo kone aštuonių valandų trukmės miniserialas „O. J.: Made in America“. Priimdamas apdovanojimą, filmo režisierius Ezra Edelmanas savo Oskarą skyrė Nicolei Brown Simpson, Ronaldui Goldmanui ir „policijos smurto, policijos brutalumo, rasiškai motyvuoto nusikalstamumo bei kriminalinės sistemos aukoms“.
