Kovo 21–22 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Pirminių Edvardo Blanko Vilniaus kolekcijos šaltinių naudojimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų programose“. Ją organizavo Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras kartu su YIVO žydų mokslinių tyrimų institutu. 30 mokytojų iš visos Lietuvos, padedami žymių mokslininkų ir pedagogų, gilinosi į žydų istorijos ir kultūros dėstymo Lietuvos mokyklose iššūkius ir pranašumus. Kartu buvo pristatyti ne tik Lietuvos institucijų vykdomi edukaciniai projektai, bet ir YIVO instituto sukurtas internetinis puslapis, skirtas Lietuvos mokytojams. Jame skelbiami XIX–XX a. Lietuvos žydų dokumentai, išversti į lietuvių kalbą. Ši konferencija išsiskyrė ir savo formatu. Antrąją dieną darbas vyko sekcijose, kur mokytojai galėjo susipažinti su dar nematytais pirminiais žydų dokumentiniais šaltiniais, sužinoti, kaip šią medžiagą būtų galima integruoti į bendrą mokyklos programą. 

Pirmąją konferencijos dieną garsūs judaikos tyrėjai prof. Saulius Sužiedėlis, dr. Mindaugas Kvietkauskas, Jolanta Mickutė, Christine Beresniova, Lucija Koch skaitė pranešimus apie Lietuvos žydų kultūros ir istorijos paveldo pažinimo būtinybę ir strategijas. Ch. Beresniova, ilgą laiką dirbusi kartu su Lietuvos mokytojais, pažymėjo, kaip yra būtina kritiškai mąstyti ir turėti motyvacijos. Vienas iš iššūkių gilinantis į žydų istoriją ir kultūrą yra stereotipų įveikimas. Vytauto Didžiojo universiteto lektorė J. Mickutė atkreipė dėmesį į tai, kad didžiausi kliuviniai kuriamiems ar palaikomiems stereotipams įveikti yra susiję su žinių ar atjautos stoka. Ši konferencijos dalis mokytojams buvo naudinga temos suvokimo atžvilgiu, įsigilinant į žydų istorijos ir kultūros išskirtinumą bei komplikuotumą.

Nors Lietuvoje ir vyksta įvairių institucijų organizuojami ir kuruojami edukaciniai projektai, vis dėlto iki šiol mokytojams nebuvo pristatytas kompleksinis tokių projektų vaizdas. YIVO instituto, Vilniaus Gaono muziejaus, Vilniaus universiteto ir Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Lietuvos žmogaus teisių centro, Kauno IX forto muziejaus bei Judaikos tyrimų centro atstovai pristatė kuruojamus edukacinius projektus ir paaiškino, kaip jie galėtų praversti mokytojams inovatyviai supažindinant moksleivius su žydų istorija ir kultūra.

Antrąją konferencijos dieną darbas vyko sekcijose, kurios buvo suskirstytos į tris temas: žydų istorijos įtraukimas į Lietuvos istorijos programas, žydų literatūros įtraukimas į literatūros programas, žydų kultūros ir istorijos įtraukimas į tarpdisciplininę ir užklasinę edukacinę veiklą. Darbui sekcijose vadovavo žymūs Lietuvos ugdytojai: Goda Volbikaitė, Eglė Bendikaitė, Vytautas Toleikis. Jie dalinosi vertinga patirtimi, demonstravo, kaip kalbant apie žydų istoriją ir kultūrą su jaunimu įtraukti  Judaikos centro ir YIVO instituto naujai parengtą metodinę medžiagą. E. Bendikaitė pažymėjo, kad nebūtina žydų istoriją dėstyti mokiniams kaip atskirą dalyką, ji gali būti įtraukta į bendrą Lietuvos istorijos kontekstą. Pavyzdžiui, kalbant apie Lietuvos nepriklausomybės kovas po Pirmojo pasaulinio karo galima pateikti ištrauką iš laikraščio „Apžvalga“, kurį lietuvių kalba leido žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga. Papildomi šaltiniai, skirti Lietuvos žydų istorijos ir kultūros dėstymui Lietuvos pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, paskelbti YIVO instituto sukurtoje svetainėje anglų ir lietuvių kalbomis. Ši svetainėje yra visiems laisvai prieinama nuo kovo 21 dienos. Kartu kiekvienas mokytojas gavo USB raktą su Judaikos centro parengta edukacine medžiaga, kuri ir buvo aptariama sekcijose.

Pasak organizatorių, postūmis surengti šią tarptautinę konferenciją kilo įgyvendinant tarptautinį „YIVO Vilnius projektą“, kurį vykdo YIVO institutas, bendradarbiaudamas su Nacionaline biblioteka, Lietuvos valstybės centriniu archyvu ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Vykdant šį projektą yra skaitmeninami žydų spaudiniai ir rankraščiai, taip bandant atkurti ir pateikti viešai prieigai tarpukario Lietuvos žydų bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Projekto medžiaga apima literatūros darbus, laiškus, atsiminimus, teatrų programas, fotografijas, retas knygas, laikraščius, brošiūras, politinius, religinius traktatus, bendruomenės įrašus. Visa tai taps puikiu mokymo įrankiu supažindinant mokinius su praeities žydų kultūriniu gyvenimu ir paliktu paveldu.

Konferenciją parėmė Baltijos ir Amerikos laisvės fondas, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Kiekvienam mokytojui ši bendruomenė padovanojo neseniai išleistą Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštį“. Nuolatiniai Judaikos centro partneriai VšĮ „Litvak world“ mokytojams taip pat padovanojo knygą „Išgelbėti bulvių maišuose“.

Tikimasi, kad ši konferencija nuties bendradarbiavimo tiltą tarp žydų dokumentinio paveldo saugotojų – Nacionalinės bibliotekos, YIVO instituto ir Lietuvos mokytojų. Ilgus šimtmečius pulsavęs Lietuvos žydų gyvenimas, jų indėlis į Lietuvos bendrą kultūrinį, istorinį bei visuomeninį gyvenimą bus plačiau nušviečiamas, kai labiau pažinę savo tautiečius nebeskirstysime visuomenės į „mes“ ir „jie“.