Ketvirtadienį Vyriausybės pasitarime pritarta tam, kad kitąmet Lietuvoje prasidėtų gyventojų bankų sąskaitų tikrinimas. Finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad tai yra galutinis nutarimas.
„Vyriausybė priėmė nutarimą, kaip įgyvendinti tai, ką pernai nustatė Seimas. Finansų įstaigos turi Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti minimalius duomenis apie žmonių ir įmonių turimas sąskaitas“, – sakė R. Šadžius.
Finansų įstaigos VMI turėti pateikti sąskaitos likutį kiekvienų metų gruodžio 31 dieną, bendrą įplaukų sumą per visus metus ir skolinius įsipareigojimus konkrečiam bankui ar kredito unijai.
„Tai yra trys skaičiukai apie kiekvieną asmenį, ne tik piliečius, bet ir įmones, kurie bus teikiami už 2016 metus iki 2017 metų birželio 1 dienos, o bendras įplaukas VMI pradės gauti 2018 metais už 2017“, – po Vyriausybės pasitarimo dėstė finansų ministras.
Jis paaiškino, kad Vyriausybė buvo įpareigota Seimo, kokia tvarka priimtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas bus įgyvendintas.
Pasak Vyriausybei nutarimo projektą pristačiusio finansų ministro R.Šadžiaus, skaičiai rodo, kad tik apie dešimtadalis indėlių ir sąskaitų gali atkreipti akylesnį mokesčių administratoriaus dėmesį.
Primename, kad Seimas 2015 m. birželį priėmė Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurios numato, kad finansų rinkos dalyviai kartą per metus Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti VMI ribotą informaciją apie sąskaitas, jų bendras metines apyvartas, likučius (jei apyvarta – 15 000 eurų ir daugiau, likutis – 5 000 eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, draudimo įmokas ir kt.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pajamas, viršijančias 15 000 eurų ribą, Lietuvoje 2014 metais gavo apie 9 proc. gyventojų. Ir tik 11 proc. visų indėlininkų – rezidentų ir nerezidentų – komercinių bankų sąskaitose pernai birželio pabaigoje turėjo daugiau nei po 5 000 eurų. Beje, šiuose indėliuose laikomi pinigai sudaro net 65 proc. visų bankuose esamų indėlių bendros sumos.
Pasak Vyriausybei nutarimo projektą pristačiusio finansų ministro R.Šadžiaus, skaičiai rodo, kad tik apie dešimtadalis indėlių ir sąskaitų gali atkreipti akylesnį mokesčių administratoriaus dėmesį.
„Todėl kai kurių komentatorių viešai išsakomos baimės dėl „kapstymosi po bankų sąskaitas“, spekuliacijos apie „masinį“ Lietuvos gyventojų sąskaitų sekimą – smarkiai perdėtos“, – pabrėžia finansų ministras.
VMI bus teikiami tik apibendrinti skaičiai už metus, o ne sąskaitų išklotinės.
„Sąskaitos išklotinės bus pareikalauta tik tuo atveju, jei oficialiai, kaip ir dabar, bus pradėtas mokestinis tyrimas. Taigi, šiuo požiūriu niekas nesikeičia. Be to, dalis duomenų, kurie bus teikiami, įgyvendinant Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, pasiekia mokesčių administratorių jau ir dabar bei panaudojami, apskaičiuojant gyventojams suteiktas pajamų mokesčio lengvatas“, – sako finansų ministras.
Vyriausybės nutarimu nustatyto automatinio duomenų pateikimo pakaks jau pirminiame rizikos analizės etape sukoncentruoti dėmesį tik į rizikingiausius mokesčių mokėtojus ir susidaryti vaizdą, ar asmuo gyvena pagal pajamas. Todėl sąžiningiems mokesčių mokėtojams esą nėra jokio pagrindo nerimauti – jų privatumas nebus pažeistas.
VMI tvirtina, kad šie, kaip ir visi kiti VMI pateikti duomenys yra saugūs ir tretiesiems asmenims nepaklius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad informacijos VMI teikimas apie Lietuvos gyventojų bei įmonių sąskaitų likučius, bendras metines įplaukas ir turimus įsiskolinimus yra analogiškas Lietuvos pagal tarptautines sutartis prisiimtiems įsipareigojimams privalomai bei automatiškai Europos Sąjungos ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus. Tačiau apie užsieniečių Lietuvoje laikomus pinigus VMI kitų šalių mokesčių administratorius privalės informuoti, net jei šių piliečių sąskaitose bus 1 euras, o Lietuvos gyventojams nustatytos aukščiau minėtos sumų ribos.
„Šešėlinėje ekonomikoje prikurta tarpvalstybinių schemų, kuriomis siekiama ne tik nuslėpti pajamas, išvengti mokesčių mokėjimo, finansuoti neteisėtas pavojingas veiklas, įskaitant tarptautinį terorizmą, bet kartais ir „plauti“ pinigus. Todėl sutelktomis pastangomis tarptautiniu mastu privalome įgyvendinti adekvačias kovos su šiais reiškiniais priemones, pradedant nuo mokestinės informacijos mainų“, - sako finansų ministras R. Šadžius.
