Eidamas 64-uosius metus po sunkios ligos mirė kunigas, prelatas Edmundas Putrimas. Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė fondas „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ (LKRŠ). Putrimas nuo 2003 m. buvo Lietuvos vyskupų konferencijos paskirtas delegatas užsienio lietuviams katalikams, gyveno Kanadoje, pirmininkavo „Lietuvių katalikų religinės šalpos“ direktorių tarybai.
„Šiandien Viešpats pasišaukė mūsų brangų Direktorių Tarybos Pirmininką Prelatą Edmundą Putrimą. Liūdi visi, kurie pažinojo Kun. Edmundą.
Ačiū visiems, kurie meldėte sveikatos prelatui, prisiminkime maldoje velionį ir jo artimuosius“, – rašoma LKRŠ pranešime.
Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras kun. Evaldas Darulis OFM sako, kad su prelatu jį siejo stipri draugystė – kaip ir visą brolių pranciškonų bendruomenę, ypač Kanadoje.
„Jis turėjo labai artimą ryšį su broliais, praktiškai buvo bendruomenės narys. Kanadoje ir Mišias aukodavo, ir kartu valgydavo. Tai nėra tik prelato, kuris dirbo su lietuviais išeivijoje, netektis, bet ir netektis mums, broliams – ypač tiems, kurie tarnauja vienuolyne Toronte, Prisikėlimo parapijoje. Visi tai pajus kaip bendruomenės nario netektį, nelabai kas jį išskirdavo kaip diecezinį kunigą.
O jo rūpinimasis išeiviais labai stipriai jautėsi. Jis gimęs ne Lietuvoje, bet Lietuva jam buvo labai artima, ir ta meilė jam perduota per tėvus, senelius.
Jis buvo labai ramus. Tačiau, kai darbo reikalais bendraudavo, visada labai gilindavosi į problemas, norėdavo apie jas išgirsti. Visąlaik net jam ant kaktos matydavosi ta klausymosi įtampa. O kai šiaip draugiškai kalbėdavomės, ta įtampa iškart dingdavo, ir jis vėl būdavo ramus. Labai didelis kontrastas jausdavosi“, – šypsosi br. Evaldas.
Užuojautą dėl netekties antradienį artimiesiems, bendražygiams ir visai sielų ganytojo netekusiai pasaulio lietuvių bendruomenei išreiškė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Prelatas E. Putrimas savo kunigiška tarnyste apglėbė visus užsienio lietuvius – ir išeivius Vakaruose, ir tremtinius Sibire, ir etninėse žemėse gyvenančius Lenkijos, Baltarusijos, Karaliaučiaus krašto lietuvius, – sakė šalies vadovas. – Svarbiausias prelato E. Putrimo rūpestis buvo, kad lietuviai visame pasaulyje išsaugotų savo krikščionišką ir tautinę tapatybę. Lietuva visada liks dėkinga prelatui E. Putrimui už jo nuveiktus darbus stiprinant pasaulio lietuvių ryšius su Tėvyne, už jo nuopelnus išsaugant ir stiprinant lietuvių religines ir tautines tradicijas“.
Kvietė palaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais artimaisiais
Daugelį metų užsienio lietuvių sielovados srityje darbavęsis dvasininkas yra kalbėjęs: „Norėčiau kreiptis į Lietuvoje esančius išvykusių į užsienį lietuvių artimuosius: tėvai, giminės, draugai, palaikykit ryšį su savo artimaisiais, giminėmis, draugais, gyvenančiais užsienyje, nes ir jiems yra nelengva.“
Putrimas ne vienus metus patarnavo ir Pietų Amerikoje kalintiems lietuviams. Paklaustas apie savo tarnystę, prelatas sakė: „Niekada nemaniau, kad teks eiti per tuos kalėjimus. Tikrai ne. Ką aš gaunu iš to? Nieko. Tik dalinu savo kunigystės dovaną. Jeigu galiu kaliniams širdyje įžiebti mažytę tikėjimo liepsnelę – tai didelis laimėjimas.“
Prelatas daug metų būrė pasaulio lietuvių bendruomenes, nepailsdamas tarnavo. „Suburti išsibarsčiusias bendruomenes – tai didelis misionieriškas iššūkis Bažnyčiai, kuri visais laikais skelbia vienybę ir susitaikymą per Jėzų Kristų“, – yra teigęs prel. E. Putrimas.
Biografija
Putrimas gimė 1959 m. rugsėjo 3 d. Toronte, Kanadoje, Sofijos (Laurinavičiūtės) ir Mindaugo Putrimų šeimoje. 1979 m. baigė „Royal York Collegiate Institute“ gimnaziją Toronte, taip pat Toronto Maironio mokyklos aukštesniuosius lituanistinius kursus. 1979–1980 m. Toronte Humber College lankė verslo administracijos kursus.
1980 m. atvyko į Popiežiškąją Šv. Kazimiero kolegiją Romoje (Italija) ir studijavo Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete, 1981 m. įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. Vėliau 1986 m. baigė pastoracinės teologijos diplomines studijas, 1988 m. įgijo kanonų teisės licenciato laipsnį, parašęs baigiamąjį darbą „Personalinė parapija kaip integracijos įrankis“.
1984 m. rugsėjo 3 d. Misisogos (Kanada) Lietuvos kankinių parapijoje vyskupas Antanas Deksnys pašventino E. Putrimą diakonu. Naujai įšventintas diakonas iki gruodžio mėn. ėjo vyskupo Pauliaus Baltakio OFM kanceliarijos administratoriaus ir sekretoriaus pareigas, taip pat vyskupas jam pavedė rūpintis lietuvių jaunimo pastoracija Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (dalyvauti jaunimo stovyklose, būti katalikiškų organizacijų kapelionu, skaityti konferencijas, vadovauti dvasinėms pratyboms). 1985 m. birželio 2 d. Romoje popiežius šv. Jonas Paulius II įšventino kunigu.
1986 m. rūpinosi Vokietijos lietuvių katalikų dvasiniais reikalais: vedė rekolekcijas lietuvių bendruomenėse, nuo balandžio iki liepos mėn. dėstė tikybą Vasario 16-osios gimnazijoje (vėliau ir 1988–1991 m., 1992–1994 m.).
1984 m. priklausė Šventojo Kazimiero mirties 500-ųjų metinių minėjimo komitetui, o 1987 m. – vysk. Pauliaus Baltakio OFM vadovaujamam komitetui Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejui paminėti.
1991–1992 m. rūpinosi lietuvių sielovada Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. 1994 m. paskirtas vikaru lietuviškoje Prisikėlimo parapijoje Toronte. 1994 m. Klaipėdoje įsteigė „Dvasinės pagalbos jaunimui centrą“.
1997 m. paskirtas Toronto tarptautinio „L. B. Pearson“ oro uosto kapelionu (dirbo iki 2012 m., nuo 2007 m. buvo tarpreliginės sielovados nariu). 2010–2012 m. buvo Toronto arkivyskupijos vicekancleris. 2003 m. tapo Europos vyskupų konferencijų tarybos Pastoracinio ir socialinio darbo su migrantais komisijos nariu, nuo 2015 m. – tarptautinės Šventosios Mortos grupės prieš prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę narys, 2016–2018 m. pagelbėjo kuriant dokumentinį filmą „Mulai“ (rež. M. Starkus) apie lietuvius, kalinčius Limos (Peru) kalėjimuose.
Nuo 1982 m. vasaromis darbuodavosi Kanados lietuvių jaunimo stovyklų kapelionu, savanorių ir programų koordinatoriumi. Buvo ateitininkų stovyklų „Dainavoje“ Mičigane (JAV) kapelionas, dalyvaudavo Pasaulio lietuvių jaunimo kongresuose, Kanados lietuvių bendruomenės, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje, rūpindavosi pasaulio lietuvių jaunimo dalyvavimu Pasaulio jaunimo dienose, buvo Lietuvių katalikų religinės šalpos direktorių tarybos narys ir pirmininkas.
2003 m. rugpjūčio 18 d. paskirtas Lietuvos vyskupų konferencijos delegatu užsienio lietuvių sielovadai, kuriai nuoširdžiai atsidavęs prelatas negailėjo savo jėgų rūpindamasis užsienio lietuvių dvasiniu augimu. Lankė lietuviškas parapijas, misijas ir bendruomenes, koordinavo ir palaikė jaunimo sielovadinę ir tautinę veiklą, teikė pagalbą lietuviams, įkalintiems kalėjimuose visame pasaulyje.
Prelatas Edmundas Putrimas 2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių bendruomenių užsienyje telkimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“, 2019 m. Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ Aukso Vyčiu.
Prelatas Edmundas Putrimas apie save yra sakęs, kad jis tarsi „gyvena su Biblija vienoje rankoje ir lėktuvo modeliu kitoje“ – susumavus kelionių laiką, kasmet apie keturis mėnesius praleisdavo lankydamas visame pasaulyje išsibarsčiusias lietuvių bendruomenes. Prelatas Edmundas savo pašaukimą išgyveno kaip nuoširdų rūpinimąsi ne tik lietuvių bendruomenėmis, bet ir skirdamas asmenišką dėmesį kiekvienam sutiktam žmogui.
Gerasis Dievas, pasišaukęs savo tarną, teapdovanoja jį amžinuoju džiaugsmu ir tepaguodžia liūdinčiuosius.
Pagal Vilniaus arkivyskupijos kurijos informaciją
