Pirmadienį kovą su sunkia liga pralaimėjo verslininkas, architektas, LRT laidų vedėjos Editos Mildažytės vyras Gintautas Vyšniauskas. Jis trečiadienį amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje, vos per dvi kapavietes nuo aktoriaus Vytauto Šapranausko.
Atsisveikinti su velioniu atvyko mirusiojo artimieji, šeimos bičiuliai ir bendražygiai. Laidotuvėse taip pat dalyvavo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas su žmona Agne, aktorius Kostas Smoriginas, istorikas Alfredas Bumblauskas, muzikologė Zita Kelmickaitė ir kiti žinomi žmonės. Susirinkusiųjų buvo prašoma nenešti vainikų, o vietoje to velionio atminimui atnešti po baltą rožę. Vyrui buvo 56-eri.
Velionio laidotuvėms vadovavo kunigas Ričardas Doveika, prieš keletą metų suteikęs E. Mildažytei ir G. Vyšniauskui Santuokos sakramentą. Prie kapo emocingą paskutinę kalbą savo vyrui skyrė jo žmona E. Mildažytė, prisiminusi, kad šis jai gražiausią kalbą pasakė per judviejų vestuves. Ji dėkojo Gintautui už nuostabų gyvenimą kartu, meilę, užaugintus vaikus. Susigraudinusi moteris prisipažino G. Vyšniauską mylėjusi visa širdimi ir siela. Ji kalbėjo, kad kitus žmones į judviejų namus traukdavo būtent nuoširdi judviejų meilė. E. Mildažytės teigimu, G. Vyšniauskas mokėjo ir gyventi, ir numirti, buvo puikus tėvas ir vyras.
Su alinančia liga – išplitusiu vidaus organų vėžiu – G. Vyšniauskas kovojo dvejus metus ir iki paskutinių dienų, palaikomas Editos, nenuleido rankų. Architektas užgeso savo namuose.
„Gintas mirė šįryt šeštą ant mano rankų – laimingas ir su šypsena. Su visa šeima atšventęs Kalėdas ir Naujuosius. Noriu padėkoti visiems, kas buvo su mumis sunkiausiu metu – gydytojams, draugams, redaktorėms... Šie dveji metai, nors ir sunkiausi, buvo laimingiausi mano gyvenime...“ –sausio 4-ąją skaudžią žinią pranešė E. Mildažytė, kuriai ši santuoka buvo antroji.
Žinoma žurnalistė ir G.Vyšniauskas kartu nugyveno daugiau kaip du dešimtmečius. Edita ne kartą yra sakiusi, kad Gintas – tai nuostabiausia dovana, kokią yra gavusi.
Nors amžinatilsį G. Vyšniauskas viešumoje buvo labiau žinomas kaip garsios žurnalistės vyras, apie architekto darbinę veiklą negailima gerų žodžių.
„Editos darbai yra matomi, o Ginto darbai būdavo paslėpti už jos darbų. Kokį žmogus paliko archyvą... Daugybę baigtų architektūrinių sprendimų, verslo projektų. Viską kūrė pats. Jis buvo menininkas – kiek parodų surengė... Dabar baigė Lietuvos miestelių bažnyčių ciklą. Žmogus nepaeidamas, nepasėdėdamas, kad ir kur būdavo, tapė bažnyčias. Neseniai pristatė parodą iš atsiminimų po kelionės po Indiją... Jo archyvas yra begalinis“, – Žmonės.lt pasakojo E.Mildažytės ir G.Vyšniausko šeimos bičiulė, žurnalistė Rūta Sinkevičienė.
„Tai buvo begalinio humoro žmogus. Nėra žmogaus Lietuvoje, kurį jis būtų tiesiogiai įžeidęs ar užgavęs. Man tai buvo puikus bičiulis. Žinojau, kad niekada nuo jo „negausiu“, nešlioptels nei skaudžiai, nei užgauliai“, – apie G.Vyšniauską kalbėjo R.Sinkevičienė.
Ją ypač žavėjo Gintauto ir Editos tarpusavio santykiai. Jos teigimu, sutuoktiniai nuolat vienas kitam sakydavo myliu ir laikydavosi susikibę už rankų: „Su Edita jie buvo auksinė pora. Taip verti vienas kito... Gal kažkada kažką panašaus ir esu skaičiusi literatūroje, bet gyvenime nesu mačiusi tokio ryšio, tokios meilės.“
R. Sinkevičienė apie jį kalba ir kaip apie be galo gabų žmogų – būdamas 28 metų, jau vadovavo projektavimo įmonei. „Man jis buvo amžinas verslininkas ir vadovas, gerai organizuotas. Tai gerai matyti gyvenime – visą laiką statė rūmus savo karalienei – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme“, – kalbėjo ji.
Ji priminė, kad net privatų „Bėdų turgaus“ fondą, kuriam aukojo visa Lietuva, padėjo įkurti būtent G. Vyšniauskas.
