Antradienio vakarą mirė buvęs Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinis sekretorius ir vėliau paskutinis šalies prezidentas Michailas Gorbačiovas, skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida. Buvusiam SSRS lyderiui buvo 91-eri metai.
Pasak Maskvos Centrinės klinikinės ligoninės, Gorbačiovas mirė po ilgos ir sunkios ligos. Šių metų vasarą Rusijos žiniasklaida skelbė, kad buvęs SSRS lyderis sirgo sunkia inkstų liga ir jam buvo reikalinga dializė, nors oficialiai tai patvirtinta nebuvo.
Gorbačiovas 1985 metais tapo Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Tuo metu tai buvo aukščiausia pozicija šalies politinėje hierarchijoje. 1990 metais jis tapo pirmuoju ir paskutiniuoju šalies prezidentu.
Būdamas valdžioje, M. Gorbačiovas pradėjo komunistinės sistemos reformas („perestroika“) ir atvirumą („glasnost“). 1991 metais Sovietų Sąjunga iširo.
Vakaruose jis tikriausiai bus atsimenamas kaip žmogus, prisidėjęs prie santykių tarp SSRS ir JAV atšilimo, jo nuopelnais laikomos ir pradėtos demokratinės reformos. Tačiau jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę, o Lietuvoje bus menamas kaip jėga malšinęs šalies nepriklausomybės siekius.
Siekė atsakomybės už Sausio 13-ąją
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Šiemet keturi žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekdami įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti Gorbačiovui. Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad Gorbačiovo vaidmuo jų metu Lietuvoje taip ir liko neįvertintas ir tinkamai neištirtas. 2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, yra paraginęs Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu. Landsbergis 2019 metais teigė, kad buvęs SSRS vadovas pats „ramiai miegotų“, jeigu Lietuvos teismai jį išteisintų.
Suartėjimas su Vakarais
Pastarąjį dvidešimtmetį Gorbačiovas praleido politiniame užribyje, bet vis paragindavo JAV ir Rusiją gerinti santykius po 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir šiemet vasarį pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Paskutiniuosius gyvenimo metus jis gyveno tarp ligoninės ir namų, sunkiai sirgo, buvo karantinavęsis dėl baimės susirgti koronavirusu.
Gorbačiovas turbūt bus labiau teigiamai įvertintas Vakaruose, kur buvo vadinamas Gorbio pravarde ir yra geriausiai žinomas kaip prisidėjęs mažinant branduolinę įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos. 1990 metais jis gavo Nobelio taikos premiją.
Savo atsiminimuose Gorbačiovas yra apgailestavęs, kad nesugebėjo užkirsti kelio SSRS subyrėjimui, tačiau interviu „Spiegel“ prieš trejus metus atskleidė, kad savo reformų nesigaili.
„Iškart paklausite, ar aš nesigailiu dėl pertvarkos. Ne, nesigailiu, – sakė Gorbačiovas. – Buvo neįmanoma gyventi taip, kaip anksčiau. Ir esminė pertvarkos dalis buvo naujas mąstymas užsienio politikos srityje, apimantis tiek universalias vertybes ir branduolinį nusiginklavimą, tiek pasirinkimo laisvę.“
Tačiau Rusijoje Gorbačiovas vertinamas itin nevienareikšmiškai. Pagal 2017 metais nepriklausomo „Levada“ centro apklausos duomenis, 46 proc. respondentų buvusį SSRS lyderį vertino neigiamai, trečdalis nuomonės neturėjo ir vos 15 proc. į Gorbačiovą žiūrėjo teigiamai.
