Kasmet vasarai artėjant prie pusiaukelės, lietuvių laukia viena svarbiausių valstybinių švenčių - liepos 6-ą dieną minima Mindaugo Karūnavimo diena. Kolorado tautiečiai taip pat šia proga susibūrė Regina Caeli Ermitaže, prisiminti ir prasmingai paminėti šį istorinį įvykį.
Saulėtą sekmadienio rytą Kolorado lietuviai pradėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo brolis Pranciškus. Mišios vyko nuostabioje kolplytėlėje po atviru dangumi. Svarbūs ir prasmingi brolio Pranciškaus žodžiai maišėsi kartu su paukščių čiulbesiu. Tokia nepakartojama atmosfera apgaubė kiekvieną dalyvį ramybės bei vienybės skraiste.
Pasibaigus Šv. Mišioms, atėjo laikas iškelti istorinę LDK vėliavą prie lietuviško kryžiaus. Raudoname fone jojantis Vytis plevesavo kalnų vėjyje skambant Maironio eilėms “Graži tu, mano brangi tėvyne”. Klausant šių žodžių, apdainuojant Lietuvą, nostalgija ir meilė virpino susirinkusiųjų širdis.
Šiais metais Mindaugo Karūnavimo dieną Kolorado lietuviai minėjo žygiuodami į kalną Lietuvos istorijos apmąstymų keliu. Kopiant aukštyn ir drauge nešant trispalvę, bendruomenės nariai sustojo septyniose stotelėse, kuriose prisiminė svarbiausias Lietuvos istorijos akimirkas, bei ją gynusius didvyrius.
Istorinius apmąstymus išmintingais žodžiais pradėjo Brolis Pranciškus. Jis trumpai aptarė gilią praeitį ir tai, jog baltai jau amžius gyveno LDK žemėse. Pirmoji stotelė buvo skirta Mindaugui ir ypatingai jo sprendimo apsikrikštyti svarbai.
Einant tolyn bendruomenės narė Kristina Vyšniauskienė pasakojo apie Gedimino laikus, prisiminė Vilniaus įkūrimo legendą bei tai, jog šiemet Vilnius švenčia 700-ąjį jubiliejų. Trečioje stotelėje buvo kalbama apie Vytautą, jo nenustelbtus pasiekimus, tuometinę LDK didybę bei griausmingą Žalgirio mūšio pergalę.
Žygiuojant toliau dalyvavusieji prisiminė šimtmečius mūsų šaliai skausmingų patirčių. Ketvirtoje stotelėje Donatas Juodzevičius kalbėjo apie ATR, bei išorinius ir vidinius veiksnius lėmusius šį sprendimą. Penktojoje stotelėje Vaida Juodzevičienė dalinosi skaitiniu apie tai, kaip lietuvių tauta kentėjo, bet išliko carinės Rusijos priespaudoje.
Šeštajame sustojime Snieguolė Radzevičienė visus nustebino giliu pasakojimu apie 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, kovą už šią laisvę. Ji priminė, jog tam, kad atkurtų nepriklausomybę, tarybos nariai privalėjo nuspręsti kokią lietuvą atkurti, kur bus jos ribos ir kas bus jos piliečiai.
Užkopus į kalno viršūnę prie aukuro ir kryžiaus, Brolis Pranciškus aptarė komunistinės Sovietų Sąjungos ultimatumą lietuvai bei sekusią priespaudą. Jis prisiminė drąsius partizanus dešimtmečius vedusius pasipriešinimą bei 1990-ųjų metų Lietuvos nepriklausomybės susigrąžinimą.
Pasibaigus istoriniams apmąstymams tautiečiai susivienijo giedodami tautinę giesmę. Lietuvos himno žodžiai aidėjo kalnų viršūnėse.
Galiausiai, sugrįžus į Ermitažą, dieną bendruomenė karūnavo gardžiais pietumis, smagiais pašnekesiais ir džiugesiu, kad net ir už kalnų bei marių - esame lietuviai ir esame vieningi.
Eglė Paquette