Respublikonų gubernatoriai toliau siunčia JAV pasienyje su Meksika paleistus migrantus į demokratų kontroliuojamas vietoves. Tai kelia klausimus apie migrantų legalumo statusą, kaip jie yra įviliojami į autobusus ir lėktuvus, bei tai, kiek visa tai kainuoja mokesčių mokėtojams.
Praėjusią savaitę Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas nuskraidino apie 50 venesueliečių į mažytę ir prabangią Martos vynuogyno salą Masačiusetse. Savaitgalį Teksaso gubernatorius Gregas Abbotas vėl atvežė migrantų prie viceprezidentės Kamalos Harris namų Vašingtone.
Nuo balandžio Teksasas atgabeno apie 8 tūkstančius migrantų į Vašingtoną, 2 200 – į Niujorką ir 300 – į Čikagą. Arizona nuo gegužės išsiuntė per 1 800 migrantų į Vašintoną, o El Paso miestas Teksase nuo rugpjūčio 23 dienos išvežė per 1 100 migrantų į Niujorką.
Štai keletas klausimų ir atsakymų apie tai, kas vyksta.
Ar šie migrantai šalyje yra legaliai? Taip, tačiau laikinai. Dešimtys tūkstančių migrantų, neteisėtai kertančių sieną iš Meksikos, yra paleidžiami JAV teritorijoje kiekvieną mėnesį su reikalavimu, kad atvyktų į imigracijos teismą susitvarkyti prieglobsčio gavėjo statusą arba humanitarinio lygtinio paleidimo sąlygomis, pagal kurias jie turi reguliariai prisistatyti imigracijos institucijoms. Pagal JAV ir tarptautinius įstatymus, nelegaliai sieną kirtę migrantai gali kreiptis dėl prieglobsčio, o JAV valdžios institucijos turi plačius įgaliojimus lygtinai paleisti šiuos asmenis, atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Migrantai turi informuoti imigracijos tarnybas apie savo gyvenamąją vietą ir laikytis jiems paskirto imigracijos proceso reikalavimų. Dėl leidimo dirbti jie privalo kreiptis atskirai.
Praėjusių metų duomenimis, iki tol kol prieglobsčio prašymo byloje yra priimamas sprendimas, vidutiniškai praeina ketveri metai – visą tą laiką migrantai gyvena savotiškoje teisinėje skaistykloje, saugančioje juo nuo deportacijos. Dėl didelių kreipimosi apimčių ir lėto proceso, šiuo metu sprendimo laukia daugiau nei 1.9 milijono bylų.
Migrantai yra paleidžiami lygtinai humanitariniais pagrindais, siekiant išvengti sulaikymo įstaigų perpildymo. Nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų birželio Pasienio kontrolė paleido beveik 250 tūkstančių imigrantų. Per ankstesnius septynis mėnesius paleista buvo vos 11 migrantų.
Ar šie migrantai buvo pagrobti? Pagrobimas teisiškai turi labai griežtą apibrėžimą, tačiau į Martos vynuogyną atskraidinti migrantai pasakoja, kad jie čia buvo atgabenti apgaulės būdu, įtikinus juos pasirašyti dokumentus, kad vyksta savo noru ir nieko neverčiami.
DeSantis pasinaudojo valstijos programa, kurioje „neleistinais atvykėliais“ laikomi asmenys gali būti išgabenti „iš Floridos“, nors gubernatorius patvirtino, kad skrydžiai vyko iš Teksaso su trumpu sustojimu Floridoje prieš skrydį į Martos vynuogyną. Pasak jo, lėšos jiems gabenti buvo panaudotos tinkamai, nes, pasak jo, „jie vis tiek iš Teksaso būtų atvykę į Floridą“, nors jis ir nepateikė jokių šio teiginio įrodymų.
Į Martos vynuogyną atgabenti migrantai žurnalistams pasakojo, kad juos San Antonijo prieglaudoje susiradusi moteris žadėjo apgyvendinimą trims mėnesiams ir darbą Vašingtone, Filadelfijoje ir Bostone.
Ar Bideno administracija migrantų negabena po šalies vidų? Gabena, tik skirtingomis aplinkybėmis. Kaip prie ankstesnių administracijų migrantai būna transportuojami tarp skirtingų sulaikymo įstaigų, dažnai per jų deportavimo iš šalies procesą. Dažnai transportuoti tenka ir nieko nelydimus vaikus, kurie būna perduodami „rėmėjams“ (dažniausiai tai yra jų šeimos nariai) arba perkeliami į tik vaikams skirtus sulaikymo centrus.
Ar kas nors to prašė? Respublikonų valdomos valstijos sako, kad siunčia imigrantus į jiems atvirus ir draugiškus miestus-prieglobsčius. Nors miesto-prieglobsčio apibrėžimas yra gana platus ir įvairus, staigus ir didelis migrantų antplūdis gali tapti nemenku išbandymu gyvetojų požiūriui ir dosnumo riboms.
Čikagos „Svetingo miesto dekretas“ draudžia klausti žmonių apie jų imigracinį statusą, nesuteikti paslaugų dėl imigracinio statuso ir atskleisti informaciją federaliniams pareigūnams.
Niujorkas riboja bendradarbiavimą su JAV imigracijos tarnybomis, pagrinde draudžiant policijos pareigūnams prisidėti prie imigracinės teisėsaugos veiklos ir neleidžiant imigracijos agentams dirbti miesto kalėjimuose.
O štai šeši miestai, sudarantys Martos vynuogyno salą į pietus nuo Bostono, niekada nėra paskelbę jokių deklaracijų, leidžiančių juos pavadinti „miestais-prieglobsčiais“ ir niekada nėra atsisakę bendradarbiauti su federaliniais pareigūnais jokiais imigraciniais klausimais.
Kas už tai moka ir kiek tai kainuoja? Abbotto programa „Operacija: Vieniša žvaigždė“ Teksaso mokesčių mokėtojams kainuoja po 2.5 milijono dolerių per savaitę – gubernatorius užsimojo šiai programai skirti milijardus dolerių. Tai precendento neturinti pasienio saugumo programa, į kurią įeina transportavimas, bylų sieną kertantiems asmenims kėlimas ir didelio masto valstijos karinių būrių bei Nacionalinės gvardijos dislokavimas.
Florida savo programai šiais biudžetiniais metais skyrė 12 milijonų. El Paso miestas praėjusią savaitę už 2 milijonus dolerių nusisamdė privačią autobusų kompaniją ir patikino, kad planuoja reikalauti išlaidų kompensacijos iš federalinės valdžios.
