Prezidentas Joe Bidenas antradienį pasakė pasauliui, kad Amerika nesiekia naujo šaltojo karo su Kinija, ir pažadėjo nepertraukiamų konfliktų, prasidėjusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, pabaigą bei Vašingtono pasaulinę lyderystę sprendžiant įvairias krizes – nuo klimato iki COVID-19.

Pirmą kartą kaip prezidentas kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, Bidenas pažadėjo skatinti demokratiją ir aljansus, nepaisydamas trinties su Europa Prancūzijai praradus didžiulį kontraktą.

Bideno administracija stiprėjančią autoritarinę Kiniją vadina pačiu svarbiausiu XXI amžiaus iššūkiu, bet per savo debiutą JT jis aiškiai pasakė nebandantis skaldyti.

„Nesiekiame kokio nors naujo šaltojo karo ar į griežtus blokus padalyto pasaulio. Jungtinės Valstijos yra pasirengusios bendradarbiauti su bet kuria šalimi, kuri žengia žingsnį į priekį ir siekia taikaus sprendimo, kad galėtų pasidalyti iššūkiais, net jei mes ir toliau nesutariame kitose srityse“, – sakė jis pasaulio lyderiams Niujorke.

Kinijos pavadinimo Bidenas nepaminėjo, tik išreiškė nerimą dėl žmogaus teisių Sindziange, kur, kaip sako ekspertai, kalinama per milijoną žmonių iš uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų bendruomenių.

Bidenas pasiskelbė pirmuoju per 20 metų JAV prezidentu, nevadovaujančiu kokiam nors karui. Rugpjūtį jis išvedė amerikiečių pajėgas iš Afganistano, kur valdžią greit užgrobė Talibanas. JAV prezidento sprendimas išvesti pajėgas buvo įvertintas prieštaringai. Bidenas pareiškė, kad Amerika „pradeda naują nepalenkiamos diplomatijos erą“, kurioje karinė jėga turi būti „paskutinė priemonė“.

„Misija privalo būti aiški ir įvykdoma, pradėta informavus Amerikos žmones ir jiems sutikus, ir, kai tik įmanoma, bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais“, – pasakė Bidenas iš JT tribūnos, iš kurios ankstesni JAV prezidentai, tarp jų George'as W. Bushas, spaudė imtis karinių veiksmų.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį atidarydamas Generalinę Asamblėją paragino Jungtines Valstijas ir Kiniją pradėti tarpusavio dialogą, perspėdamas dėl vis didėjančio pasaulio susiskaldymo.

„Aš bijau, kad mūsų pasaulis krypsta prie dviejų skirtingų ekonomikos, prekybos, finansų ir technologijų normų rinkinių, dviejų skirtinų požiūrių į dirbtinio intelekto kūrimą – ir galiausiai į dvi skirtingas karines ir geopolitines strategijas“, – pareiškė A. Guterresas.

„Tai yra būdas susilaukti bėdos. Ji būtų gerokai mažiau nuspėjama nei Šaltasis karas. Norint atkurti pasitikėjimą ir įkvėpti vilties mums reikia bendradarbiavimo, – sakė jis. – Mums reikia dialogo. Mums reikia supratimo.“

Trintis su Europa

Užbaigdamas intensyvią diplomatijos savaitę Bidenas penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su Australijos, Indijos ir Japonijos lyderiais. Šios trys šalys drauge su JAV sudaro „Ketverto“ („Quad“) aljansą Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono centre.

Tačiau Bideno pastangos stiprinti aljansus staiga susidūrė su rimta kliūtimi: Prancūzija. Paryžius konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vašingtone, pasipiktinęs JAV ir Australijos susitarimu dėl povandeninių laivų pagal naują aljansą tarp Kanberos, Vašingtono ir Londono.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė, kad Niujorke nesusitiks akis į akį su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, o Bideno diplomatijos stilių pavadino „brutalumu“.

Baltieji rūmai, regis, yra įsitikinę, kad gali numalšinti šį ginčą. Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, kuris atvirai džiaugėsi Bideno pergale prieš Donaldą Trumpą, išreiškė solidarumą su Prancūzija ir sprendimą dėl povandeninių laivų pavadino nuviliančiu.

„Niekada neturėjau jokių iliuzijų, kad neturėsime problemų dėl naujojo Amerikos prezidento“, – sakė jis reporteriams.